Antarktida nebėra amžinas ledas: pasaulis pajus jos sparčius pokyčius

Antarktida, ilgai laikyta atokiu ir nekintančiu žemynu, dabar išgyvena dramatišką transformaciją. Ledu padengtas žemynas ir jį supantis Pietų vandenynas – didžiulis vandens telkinys, žinomas dėl atšiaurių sąlygų – rodo netikėtus ir nerimą keliančius pokyčius. Jūros ledas sparčiai traukiasi, plūduriuojantys ledo šelfai – ledo plynaukštės, susidarančios, kai ledynai iš sausumos nuslysta į jūrą ir lieka plūduriuoti – tirpsta vis greičiau, o visą žemyną dengiantys ledo sluoksniai artėja prie kritinių lūžio taškų, po kurių pokyčiai gali tapti negrįžtami. Be to, svarbios vandenynų srovės rodo lėtėjimo požymius.

Naujas tyrimas, paskelbtas prestižiniame mokslo žurnale „Nature“, patvirtina, kad šie dramatiški pokyčiai jau vyksta ir ateityje greičiausiai stiprės. Kai kurie šio tyrimo autoriai šiuos pokyčius stebėjo atlikdami lauko tyrimus Antarktidos ledynuose.

Šie pokyčiai kelia grėsmę laukinei gamtai – tiek ikoniškoms, tiek mažiau žinomoms rūšims. Tačiau jų pasekmės bus jaučiamos toli už žemyno ribų. Tai, kas vyksta Antarktidoje, paveiks visą pasaulį ištisas kartas – nuo kylančio jūros lygio iki ekstremalių klimato sistemos pokyčių.

Kas yra greitas pokytis?

Mokslininkai sparčius pokyčius apibrėžia kaip klimato ar ekologinius pokyčius, vykstančius daug greičiau, nei tikėtasi. Šie pokyčiai kelia ypač didelį nerimą, nes gali būti savaime stiprėjantys. Pavyzdžiui, tirpstantis jūros ledas leidžia vandenynams greičiau įšilti, o tai skatina dar intensyvesnį ledo tirpimą. Prasidėję šie procesai gali būti sunkiai sustabdomi arba visiškai negrįžtami per žmonijai svarbius laikotarpius.

Nors įprasta manyti, kad laipsniškas atšilimas lemia laipsniškus pokyčius, Antarktidoje stebimas kitoks vaizdas. Per pastaruosius dešimtmečius Antarktidos aplinka į žmogaus sukeltą visuotinį atšilimą reagavo švelniau nei Arktis, tačiau maždaug prieš dešimtmetį prasidėjo greiti ir staigūs pokyčiai.

Jūros ledo nykimas sukelia kaskadinį poveikį

Antarktidos gamtinės sistemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Kai viena sistema išsiderina, tai sukelia kaskadinį poveikį kitoms.

Nuo 2014 m. jūros ledas aplink Antarktidą smarkiai mažėja – jo plotas traukiasi dvigubai greičiau nei Arkties jūros ledas. Tyrėjai nustatė, kad šie pokyčiai yra beprecedentžiai ir gerokai viršija natūralų pastarųjų šimtmečių kintamumą.

Pasekmės toli siekiančios. Jūros ledas turi šviesų paviršių su dideliu albedu, kuris atspindi saulės šilumą atgal į kosmosą. Mažėjant ledo, tamsesni vandenynai sugeria daugiau šilumos, taip spartindami visuotinį atšilimą. Imperatoriškieji pingvinai – didžiausi iš pingvinų rūšių, perintys ant jūros ledo – ir kitos rūšys, priklausančios nuo šio ledo, atsiduria pavojuje. Be to, mažėjantis jūros ledas daro ledo šelfus pažeidžiamesnius bangų poveikiui, o tai spartina jų irimą.

Gyvybinės vandenyno srovės lėtėja

Tirpstantis ledas lėtina giliavandenę cirkuliaciją aplink Antarktidą. Ši sistema, vadinama Antarktidos apvirtimo cirkuliacija, yra itin svarbi reguliuojant Žemės klimatą, sugeriant anglies dioksidą ir paskirstant šilumą.

Panašūs pokyčiai stebimi ir Šiaurės pusrutulyje, kur Atlanto meridioninė apsivertimo cirkuliacija (AMOC) – srovių sistema, nešanti šiltą vandenį nuo pusiaujo į Šiaurės Atlantą – taip pat gali sulėtėti. Antarktidos srovių pokyčiai vyksta dvigubai greičiau nei Šiaurės Atlanto cirkuliacijoje.

Srovių sulėtėjimas sumažintų vandenyno sugeriamo deguonies ir anglies dioksido kiekį, o gyvybiškai svarbios maistinės medžiagos liktų jūros dugne. Tai turėtų rimtų pasekmių jūrų ekosistemoms ir klimato reguliavimui.

Milžinų tirpimas

Vakarų Antarktidos ledo danga, taip pat dalis Rytų Antarktidos, šiuo metu praranda ledą, prisidėdamos prie jūros lygio kilimo. Nuo 1990 m. ledo tirpimas padidėjo šešis kartus.

Vakarų Antarktidos ledo dangoje yra tiek ledo, kad, jam ištirpus, pasaulinis jūros lygis pakiltų daugiau nei penkiais metrais. Mokslininkai perspėja, kad artėjame prie taško, kai šis ledo sluoksnis gali subliūkšti net be reikšmingo tolesnio atšilimo, nors procesas gali užtrukti šimtmečius ar tūkstantmečius.

Šios ledo dangos kelia pasaulinę grėsmę, įnešdamos didelį neapibrėžtumą į jūros lygio kilimo prognozes, nes nežinoma, kaip greitai jos gali sugriūti.

Mažiausiai 750 milijonų žmonių visame pasaulyje gyvena žemumose esančiose pakrančių zonose. Kylantis jūros lygis kelia grėsmę pakrančių infrastruktūrai ir bendruomenėms.

Laukinei gamtai ir ekosistemoms gresia pavojus

Antarktidos biologinės sistemos taip pat sparčiai keičiasi. Kylanti temperatūra, nestabilios ledo sąlygos ir žmogaus veikla, sukelianti taršą bei invazinių rūšių plitimą, keičia povandenines ir sausumos ekosistemas.

Antarkties sutartis nustato saugomas teritorijas sausumoje ir jūroje bei riboja tam tikrą žmonių veiklą, tačiau šių priemonių nepakanka, kad būtų užtikrintas imperatoriškųjų pingvinų ir leopardinių ruonių – plėšriųjų ruonių, esančių mitybos grandinės viršuje – išlikimas. Tam reikia ryžtingų pasaulinių veiksmų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Kokia ateitis?

Antarktida dažnai laikoma izoliacijos ir pastovumo simboliu, tačiau dabar žemynas keičiasi nerimą keliančiu greičiu – daug greičiau, nei prognozavo mokslininkai.

Šiuos pokyčius daugiausia lemia perteklinė šiluma, kurią sulaiko dešimtmečius nekontroliuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Vienintelis būdas išvengti tolesnių dramatiškų pokyčių – kuo greičiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad atšilimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

Net jei tai pasieksime, daug pokyčių jau yra neišvengiami. Vyriausybės, įmonės ir pakrančių bendruomenės turi ruoštis sparčiai besikeičiančiai ateičiai. Tai, kas vyksta Antarktidoje, turės globalių pasekmių.

Rizika didžiulė. Sprendimai, kuriuos priimame dabar, nulems, ar mūsų laukia blogėjančių pasekmių ir negrįžtamų pokyčių ateitis, ar tokia, kurioje galėsime išlikti atsparūs neišvengiamoms transformacijoms.