Šiuolaikiniame pasaulyje SMS žinutės gali atrodyti pasenusios, užleidusios vietą modernesnėms programėlėms, tokioms kaip „WhatsApp“ ar „Telegram“. Tačiau sukčiai vis dar aktyviai naudoja SMS ir daro tai labai efektyviai. SMS žinutės dažnai suvokiamos kaip oficialios, nes jose gali būti banko kodai, vyriausybinių institucijų pranešimai ar kurjerių pristatymo informacija. Vis dėlto tarp įprastų pranešimų slepiasi pavojingos žinutės, galinčios sukelti stresą, finansinius nuostolius ar net pavogti jūsų asmeninius duomenis. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios SMS žinutės kelia grėsmę, kaip jas atpažinti ir ką daryti jas gavus.
Pavojingiausios SMS žinutės ir kaip jas atpažinti
1. SMS žinutės su vienkartiniais kodais, kurių neprašėte
Įsivaizduokite: mėgaujatės kava, kai gaunate SMS su patvirtinimo kodu, pavyzdžiui: „Įveskite kodą 6532, kad prisijungtumėte prie savo paskyros“. Tačiau jūs nieko nedarėte, kad gautumėte tokį kodą. Tai kelia nerimą – ir ne be priežasties.
Ką tai reiškia:
- Sukčius bando prisijungti prie jūsų paskyros, spėdamas slaptažodį arba naudodamas kitus metodus.
- Retais atvejais tai gali būti sistemos klaida.
Ką daryti:
- Jei tai vienkartinis atvejis, ignoruokite žinutę.
- Jei žinutės kartojasi, ypač iš to paties šaltinio, nedelsdami pakeiskite paskyros slaptažodį.
- Jei prieiga galima tik per SMS (pvz., banko paskyra), susisiekite su technine pagalba ir praneškite apie įtartiną veiklą.
- Jei gavote banko kodą, bet nepradėjote jokios operacijos, skubiai prisijunkite prie savo paskyros, atnaujinkite prieigos duomenis ir patikrinkite sąskaitą.
- Svarbu: Niekada neatskleiskite kodų trečiosioms šalims, net jei sulaukiate skambučio iš tariamo „banko“ ar „saugos tarnybos“ – tai dažniausiai sukčiai.
2. SMS žinutės su nuorodomis: „Laimėjote!“, „Paskola patvirtinta“, „Atsisiųskite dokumentą“
Sukčiai moka manipuliuoti emocijomis – smalsumu, baime ar godumu. Dažnos apgaulingos žinutės:
- „Sveikiname, laimėjote automobilį! Patvirtinkite nuorodoje.“
- „Pristatymo tarnyba: siuntos pristatyti nepavyko. Išsamesnė informacija: [nuoroda].“
- „Gaukite paskolą su 0 % palūkanomis! Paskubėkite iki vakaro!“
Ką slepia šios žinutės:
- Nuoroda veda į netikrą svetainę, kurioje renkama asmeninė informacija (vartotojo vardai, slaptažodžiai, banko kortelės duomenys).
- Gali būti įdiegiama kenkėjiška programa.
- Automatiškai užsiprenumeruojamos mokamos paslaugos.
Nors šiuolaikiniai išmanieji telefonai turi apsaugos sistemas, jos neapsaugos, jei patys spustelėsite nuorodą ar įdiegsite kenkėjišką programą.
Ką daryti:
- Nauja taisyklė laukia visų, kurie išsiima pinigus iš banko kortelių
- Pasirodo, frazę „Ar jums reikia čekio?“ kasininkai naudoja gudrybei, apie kurią jūs nežinote
- Tiesiog įneškite šią sumą į savo sąskaitą: Lietuvos bankai privalo apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Latvijos „Lidl“ paskelbė apie pokyčius, kurie pradžiugins pirkėjus. Naujovė ateis ir į Lietuvą
- Mokslininkai atrado, kada išmanieji telefonai skleidžia intensyviausią radiaciją
- Niekada nespauskite nuorodų įtartinuose pranešimuose.
- Jei norite patikrinti nuorodą, nukopijuokite ją ir patikrinkite per saugias paslaugas, tokias kaip „VirusTotal“, naudodami kompiuterį.
- Nedelsdami ištrinkite įtartinas žinutes, kad išvengtumėte atsitiktinio spustelėjimo.
3. SMS nuo „giminaičių“: „Mama, skubiai pervesk pinigus!“
Tai klasikinis sukčių triukas. Žinutė gali atrodyti tarsi iš jūsų giminaičio numerio, pavyzdžiui: „Mama, patekau į bėdą, skubiai pervesk 500 eurų!“ Numeris gali net sutapti su tikruoju.
Kaip tai veikia:
- Sukčiai naudoja numerių klastojimo technologiją (vadinamąją „spoofing“), kad žinutė atrodytų tarsi iš pažįstamo asmens.
- Kartais net banko numeris gali būti suklastotas, todėl žinutė atrodo įtikinama.
Ką daryti:
- Neatsakykite į tokias žinutes ir neperveskite pinigų.
- Paskambinkite tikrajam giminaičiui, kad patikrintumėte situaciją, net jei numeris atrodo pažįstamas.
- Praneškite apie įtartinas žinutes savo mobiliojo ryšio operatoriui arba policijai.
4. SMS su viliojančiais pasiūlymais ir reklama
Pavyzdžiai:
- „Jūsų paskola patvirtinta. Gaukite ją dabar!“
- „Paskola be asmens patikrinimo!“
- „Geriausios hipotekos sąlygos!“
Tokios žinutės dažnai slepia bandymus rinkti jūsų asmeninius duomenis, nuskaičiuoti pinigus už „draudimą“ ar užsiprenumeruoti mokamas paslaugas.
Ką daryti:
- Ignoruokite ir ištrinkite tokias žinutes.
- Patikrinkite pasiūlymus tik per oficialias įstaigų svetaines ar tiesiogiai susisiekę su jomis.
- Įdiekite SMS filtravimo programėles, kurios blokuoja įtartinus pranešimus.
Apibendrinimas
SMS žinutės ir skambučiai išlieka populiarūs sukčių įrankiai, nes jie atrodo patikimi ir tiesiogiai pasiekia vartotojus. Norėdami apsisaugoti, būkite budrūs: nespauskite įtartinų nuorodų, neatskleiskite asmeninių duomen Allytic duomenų, neperveskite pinigų ir visada tikrinkite siuntėjo tapatybę. Reguliariai atnaujinkite slaptažodžius, įdiekite apsaugos programas ir praneškite apie įtartinus atvejus. Taip apsaugosite savo finansus ir asmeninius duomenis.
