Kaip sukčiai apgauna pensininkus? Aktualių schemų apžvalga

Telefoniniai sukčiavimai 2025 metais išlieka rimta grėsmė pensininkams. Apgavikai nuolat tobulina metodus, išnaudodami pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis ir baimę prarasti santaupas. Išanalizavome pagrindines apgavysčių schemas, užfiksuotas teisėsaugos institucijų, finansinių įstaigų ir patikimų žiniasklaidos priemonių.

Fiktyvus pensijos priedas

Viena labiausiai paplitusių schemų. Sukčius skambina pensininkui, prisistatydamas „Sodros” darbuotoju. Praneša apie tariamai aptiktą neįskaitytą darbo stažą, kuris leidžia žymiai padidinti pensiją. Perskaičiavimui atlikti siūloma neiti į skyrių, o tiesiog padiktuoti banko kortelės duomenis ir kodą iš SMS „paraiškos patvirtinimui”. Gavęs duomenis, piktadarys gauna prieigą prie pinigų.

Atminkite: tikrieji „Sodros” darbuotojai niekada telefonu neprašo kortelių duomenų. Visi reikalingi duomenys fondui jau yra žinomi. Dėl pensijos perskaičiavimo kreipkitės asmeniškai į „Sodros” skyrių.

Melagingos lengvatos ir nuolaidos

Apgavikai skambina prisistatydami savivaldybės ar kitų valstybinių įstaigų darbuotojais, žadėdami papildomų lengvatų sutvarkymą, pavyzdžiui, dideles nuolaidas komunaliniams mokesčiams. „Registracijai” ar lengvatų patvirtinimui prašo nurodyti asmens kodą ir kodą iš SMART-ID. Gautas kodas dažnai naudojamas prisijungti prie „E.valdžios vartų” paskyros.

Ką daryti: Sulaukę tokių skambučių, nedelsiant nutraukite pokalbį. Informaciją apie lengvatas patikslinkite paskambinę oficialiu savivaldybės, socialinės paramos skyriaus telefonu.

Mitas apie „saugią sąskaitą”

Ši schema pavojingiausia dėl kelių skambučių ir psichologinio spaudimo naudojimo. Pirmiausia pensininkui skambina tariamai iš „E.valdžios vartų” ar banko, pranešdami apie įtartiną veiklą: daugkartinius kredito istorijos užklausimus ar didelės paskolos įforminimą jo vardu. Tada informaciją „patvirtina” „banko vadybininkas”. Toliau skambutis peradresuojamas „Lietuvos banko specialistui” ar „pareigūnui”, kuris įtikina, kad santaupos pavojuje. Vienintelė išeitis – nedelsiant pervesti visas lėšas į specialią „saugią sąskaitą” apsaugai nuo sukčių.

Iš tikrųjų šią sąskaitą kontroliuoja apgavikai.

Atminkite: „saugios sąskaitos” apsaugai nuo sukčių sąvokos neegzistuoja. Nė viena valstybinė institucija ar bankas nereikalaus pervesti visų lėšų į kitą sąskaitą pretekstu jas apsaugoti.

Prekių pardavimas gąsdinant ar viliojant

Ši schema ne visada nukreipta į tiesioginę prieigą prie banko sąskaitos, bet lemia finansinius nuostolius. Sukčiai siūlo neegzistuojančius loterijų laimėjimus, kuriuos galima gauti tik nusipirkus brangią ir nenaudingą prekę. Arba primeta „stebuklingus” vaistus, vitaminus, kosmetiką padidinomis kainomis.

Kitas variantas: vizitai į namus prisistatant komunalinių tarnybų darbuotojais. Jie gąsdina neegzistuojančiais gedimais, pavojingais gyvybei, arba baudomis už tam tikro prietaiso neturėjimą (vandens filtrų, dujų analizatorių). Tada siūlo nusipirkti šį prietaisą „lengvatine” kaina.

Ką daryti: Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus be išankstinio patikrinimo. Paskambinkite į daugiabučio administratorių ar komunalines tarnybas lankytojų tapatybei patvirtinti. Visus „pelningus pasiūlymus” ir „stebuklingus preparatus” tikrinkite oficialiuose šaltiniuose arba pasitarkite su artimaisiais.

Pasitikėjimo valdžia išnaudojimas

Sukčiai aktyviai prisistato savivaldybių, ministerijų, teisėsaugos institucijų darbuotojais.

Dažnai psichologiškai bando įtikinti apie grėsmę jūsų sąskaitoms, kaip „saugios sąskaitos” schemoje. Pavyzdžiui, pensininkui skambina iš „savivaldybės”, praneša apie dovaną šventės proga ir prašo asmens kodo sutvarkymui. Tada, įgavę pasitikėjimą, pereina prie „grėsmės” banko sąskaitoms ir prašo išgryninti pinigus perduoti kurjeriui ar pervesti į „apsaugotą” sąskaitą.

Ką daryti: Niekada telefonu nenurodykite pašaliniams asmenims asmens kodo, paso duomenų, kortelių rekvizitų. Tikrieji valstybės tarnautojai neprašo gryninti ir perduoti pinigų per kurjerius.

Elektros skaitiklių keitimas ir apgavimas vėliau

Užfiksuotas atvejis, kai pensininkui paskambino siūlydami nemokamai pakeisti elektros skaitiklį. „Paraiškos patvirtinimui” paprašė padiktuoti kodą iš SMART-ID. Tada sekė skambutis nuo „E.valdžios vartų darbuotojo”, kuris „perspėjo” apie nežinomą 25 tūkst. eurų pervedimą. Po pensininko neigiamo atsakymo sujungė su „banku”, kur „patvirtino” pinigų nuėmimą ir milžiniškos paskolos (200 tūkst. eurų) įforminimą. Lėšų „grąžinimui” pareikalavo parašyti pareiškimą, o pinigams atėjus į sąskaitas – skubiai juos išgryninti ir perduoti „inkasatoriams”.

Galutinis rezultatas – vyras neteko daugiau nei 30 tūkst. eurų. SMART-ID kodų niekada nesakykite pašaliniams. Jie skirti tik asmeniniam naudojimui patvirtinant operacijas banko programėlėse ar E.valdžios vartuose.

Fiktyvi „Vartotojų teisių apsaugos tarnyba”

Atsirado nauja apgavikų kaukė. Jie skambina prisistatydami šios tarnybos darbuotojais. Praneša apie pensininko pinigų vagystę ir siūlo juos „grąžinti”, sugalvojus „slaptažodį” saugumui. Tada vysto scenarijų: tariamai į sąskaitą ateis kompensacijos pinigai, kuriuos reikia nuimti ir perduoti kurjeriui, pasakiusiam slaptažodį.

Reikalavimas sugalvoti „slaptažodį” – akivaizdus sukčiavimo požymis. Bet koks paminėjimas apie grynųjų perdavimą kurjeriui ar pinigų pervedimą į „apsauginę” sąskaitą turi nedelsiant nutraukti pokalbį.

Psichologinis spaudimas ir hipnozė

Sukčiai meistriškai naudoja psichologinius triukus: kuria skubumo, grėsmės, valstybinės institucijos autoriteto pojūtį. Šiauliuose pensininkas, perdavęs sukčiams 3 tūkst. eurų, apibūdino būseną kaip „buvimą sapne”. Jis manė galėjęs būti veikiamas hipnozės.

Apgavikai tikslingai įveda auką į stresą, skubina, perkrauna informacija, blokuodami kritinį mąstymą. Efektyviausias apsaugos būdas – nedelsiant nutraukti pokalbį vos sulaukus įtartino skambučio, ypač jei pradeda skubinti ar gąsdinti. Padėkite ragelį.

Kaip apsisaugoti nuo sukčių?

1. Tikrinkite informaciją savarankiškai. Padėkite ragelį sulaukę įtartino skambučio. Surinkite oficialų banko, savivaldybės, „Sodros”, policijos telefoną, nurodytą jų svetainėje ar oficialiuose dokumentuose. Sužinokite, ar tikrai skambino jų darbuotojai.
2. Niekada nesakykite kodų iš SMS. Šie kodai – raktas prie pinigų. Jų prašo tik sukčiai. Tikros organizacijos to nedaro.
3. Neperduokite grynųjų ar kortelių kurjeriams. Jokie „inkasatoriai” ar „atstovai” neateina pasiimti pinigų į namus. Tai visada apgaulė.
4. Ignoruokite pasakojimus apie „saugias sąskaitas”. Tokios sąvokos finansų sistemoje apsaugai nuo sukčių nėra. Reikalavimas pervesti pinigus į naują sąskaitą – apgaulės signalas.
5. Netikėkite skubumu. Sukčiai spaudžia, kad „minutės brangios”. Tikros problemos sprendžiamos oficialiai ir be panikos. Padarykite pertrauką, pasitarkite su artimaisiais.
6. Neįsileiskite nepažįstamųjų į namus. Tikrinkite vizituotojų iš komunalinių ar kitų tarnybų įgaliojimus per administraciją oficialiu telefonu.
7. Aptarkite įtartinus skambučius su artimaisiais. Pasakokite giminaičiams apie bet kokius neįprastus pasiūlymus ar reikalavimus telefonu. Žvilgsnis iš šalies padeda atpažinti apgaulę.
8. Atminkite psichologinį spaudimą. Jei pokalbis kelia stiprų stresą, baimę, keistą pojūtį – nedelsiant padėkite ragelį.