Kas yra skaitmeninis pėdsakas ir kaip jį sumažinti?

Šiandien kiekvienas veiksmas internete – nuo paprastos paieškos iki prekės pirkimo ar bendravimo socialiniame tinkle – palieka nematomą duomenų takelį. Ši informacijos visuma ir sudaro vadinamąjį skaitmeninį pėdsaką.

Jį galima įsivaizduoti kaip tinklo gyvenimo kroniką. Informacija saugoma daugybėje serverių, priklausančių skirtingoms organizacijoms: interneto paslaugų teikėjams, lankomų svetainių savininkams, naudojamų programėlių kūrėjams, reklamos tinklams, valstybinėms struktūroms.

Informacija būna aktyviai pateikta – tai duomenys, sąmoningai įvedami registruojantis svetainėse, pildant anketas, publikuojant įrašus ar nuotraukas. Būna ir pasyviai renkama – tai informacija, fiksuojama automatiškai sistemų be aiškaus dalyvavimo: IP adresas, įrenginio ir naršyklės tipas, geolokacija, aplankytų puslapių istorija, svetainėje praleistas laikas, paspaudimai.

Kaip formuojasi skaitmeninis pėdsakas?

Duomenų rinkimo procesas vyksta nepertraukiamai ir dažnai nepastebėtas:

• Interneto svetainės naudoja slapukus (cookies) – nedidelius teksto failus, talpinamus įrenginyje pirmojo apsilankymo metu. Jie įsimena nustatymus, prisijungimus, seka vartotojo elgesį svetainėje ir tarp svetainių (jei tai tretiosios šalies reklaminiai slapukai).
• Socialiniai tinklai yra ypač turtingi duomenų šaltiniai. Jie analizuoja ne tik publikuojamą turinį, bet ir patiktukus, pasidalinimus, komentarus, aktyvumo laiką, ryšius tarp vartotojų, grupes, į kurias jungiamasi.
• Paieškos sistemos fiksuoja visas užklausas, peržiūrėtus rezultatus, laiką, praleistą vienoje ar kitoje svetainėje po perėjimo iš paieškos. Ši informacija naudojama personalizuoti rezultatus ir tikslinei reklamai.
• Programėlės išmaniuosiuose dažnai prašo prieigos prie kontaktų, kameros, mikrofono, geolokacijos, skambučių istorijos ir žinučių. Šių leidimų suteikimas žymiai išplečia skaitmeninį pėdsaką.
• Interneto paslaugų teikėjas mato visą srautą, einantį per jo tinklą: kokios svetainės lankomos, kada ir kiek ilgai, nors užšifruotų ryšių (HTTPS) turinys paprastai nepasiekiamas.

Kodėl skaitmeninis pėdsakas svarbus?

Skaitmeninis pėdsakas kelia eilę potencialių rizikų ir pasekmių. Didžiausios technologijų kompanijos sukūrė daugiamilijardinius verslo modelius, pagrįstus vartotojų duomenų rinkimu, analize ir monetizavimu. Informacija iš skaitmeninio pėdsako leidžia kurti detalius profilius maksimaliai aktualiai (ir brangiai) reklamai rodyti.

Duomenų nutekėjimai iš kompanijų serverių – reguliarus reiškinys. Pavogti prisijungimai, slaptažodžiai, elektroninio pašto adresai, telefonų numeriai, finansiniai duomenys gali būti panaudoti asmeninių lėšų vagystei, šantažui ar sukčiavimui. Kuo daugiau informacijos prieinama internete, tuo paprasčiau piktadariams sudėlioti dėlionę atakai ar apgaulei.

Duomenų sujungimas iš skirtingų šaltinių leidžia kurti neįtikėtinai detalizuotas bylas apie žmones, įskaitant jų įpročius, įsitikinimus, sveikatos būklę, bendravimo ratą, finansinę padėtį. Tai kelia grėsmę privatumui ir gali būti naudojama sekimui ar manipuliacijoms.

Patarimai, kaip sumažinti skaitmeninį pėdsaką

Visiškai ištrinti savo skaitmeninį pėdsaką šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma, bet jo apimtį ir detalizavimą galima žymiai sumažinti. Pradėti reikėtų nuo pagrindų.

1. Paskyrų ir slaptažodžių valdymas

• Reikia atlikti esamų paskyrų svetainėse, forumuose, paslaugose reviziją. Ištrinti tas, kurios nebenaudojamos.
• Likusioms kritiškai svarbioms paskyroms (pagrindinis paštas, bankininkystė, debesų saugyklos) nustatyti unikalius ir sudėtingus slaptažodžius kiekvienai paskyrai.
• Svarbu naudoti raidžių (didžiosios ir mažosios), skaičių ir simbolių kombinaciją.
• Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA) visur, kur tai įmanoma. Tai prideda kritiškai svarbų antrą apsaugos lygį, net jei slaptažodis būtų sukompromituotas.

2. Naršyklės privatumo nustatymai

• Naudokite privataus naršymo režimą (pavyzdžiui, „Inkognito” Chrome, „Privatus langas” Firefox) sesijoms, kur nepageidaujama saugoti istorijos ir slapukų. Bet atminkite, kad paslaugų teikėjas ir lankomos svetainės vis tiek mato aktyvumą.
• Naršyklės nustatymuose apribokite leidimus svetainėms pagal nutylėjimą: prieigą prie vietos, kameros, mikrofono. Suteikti prieigą galima tik esant būtinybei konkrečiu atveju.
• Naudokite reklamos blokatorių. Jie efektyviai trukdo trečiųjų šalių skriptams rinkti duomenis ir pagreitina puslapių įkėlimą.

3. Sąmoningas socialinių tinklų ir paslaugų naudojimas

• Išstudijuokite privatumo nustatymus kiekviename naudojamame socialiniame tinkle. Galima apriboti profilio, įrašų, draugų sąrašo matomumą tik reikiamam ratui (pavyzdžiui, „Draugai” vietoj „Viešai”). Reguliariai tikrinkite šiuos nustatymus, nes platformos dažnai juos keičia.
• Kritiškai įvertinkite, kokią informaciją publikuoti. Venkite talpinti asmeninius duomenis: namų adresą, telefono numerį, finansines detales, intymias nuotraukas ir atostogų planus realiu laiku.
• Minimizuokite trečiųjų šalių programėlių, prijungtų prie socialinių tinklų paskyrų (žaidimai, viktorinos), skaičių. Jos dažnai prašo prieigos prie profilio duomenų.

4. Paieška ir alternatyvos

• Naudokite užšifruotas pašto paslaugas ir pranešimų programas su visapusiu šifravimu (Signal, Telegram ar WhatsApp, bet tik slaptose pokalbių kambariuose). Jos apsaugo komunikacijų turinį nuo peržiūros trečiosioms šalims, įskaitant patį paslaugos teikėją.