Lengvi „darbeliai” internete vedantys tiesiai į teismą: kaip netapti „pinigų mulu“ Lietuvoje

„Įsivaizduokite, gaunate žinutę socialiniame tinkle arba el. paštu, kurioje siūlomas paprastas nuotolinis darbas: priimti lėšas į savo banko sąskaitą ir pervesti jas toliau. Už tai žadamas solidus uždarbis – 500–1000 eurų per mėnesį už kelias minutes „darbo“ per dieną. Skamba viliojančiai, tačiau tai spąstai“, – aiškina Lietuvos policijos kibernetinių nusikaltimų skyriaus specialistas.

Lengvi pinigai dažnai slepia didelę riziką. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, sukčiai ieško vadinamųjų „pinigų mulų“ – asmenų, kurie, sąmoningai ar nežinodami, leidžia per savo banko sąskaitas pervesti nusikalstamu būdu gautas lėšas. Šiame straipsnyje aptariama, kaip atpažinti tokius pavojingus pasiūlymus, kokios teisinės pasekmės gresia Lietuvoje ir kaip apsisaugoti pagal Lietuvos teisės aktus.

Kas yra „pinigų mulai“ ir kaip jie verbuojami?

„Pinigų mulai“ yra asmenys, kurie savo banko sąskaitas leidžia naudoti nusikaltėliams, siekiantiems nuslėpti pinigų plovimo, sukčiavimo, kibernetinių nusikaltimų ar neteisėtos prekybos pėdsakus. Lietuvoje tokia veikla dažnai siejama su pinigų plovimu, kuris reglamentuojamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu.

Sukčiai dažniausiai taikosi į pažeidžiamas grupes:

• Jaunimą ir studentus, ieškančius lengvo uždarbio;
• Bedarbius ar asmenis, neturinčius stabilių pajamų;
• Imigrantus ar kitus socialiai jautrius asmenis.

Verbuojama per socialinius tinklus, el. paštą ar net skelbimų platformas, siūlant „lengvą darbą“ be kvalifikacijos reikalavimų. Pasiūlymai dažnai atrodo patrauklūs dėl didelių pažadėtų sumų už minimalias pastangas.

Teisinės pasekmės Lietuvoje

Lietuvos teisėje dalyvavimas pinigų plovimo schemose, net jei asmuo teigia „nežinojęs“, gali užtraukti griežtas sankcijas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnį (Turto ar pinigų plovimas), už neteisėtai įgytų lėšų legalizavimą gali būti skiriama:

• Bauda;
• Laisvės apribojimas;
• Areštas;
• Laisvės atėmimas iki 7 metų.

Net jei asmuo nežinojo, kad lėšos buvo gautos nusikalstamu būdu, teisėsauga gali laikyti jį bendrininku, jei jis sąmoningai leido naudoti savo sąskaitą. Be to, pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnį, bankai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) apie įtartinas operacijas, o tai gali lemti sąskaitos blokavimą ar turto konfiskavimą.

Pavyzdys iš teismų praktikos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nagrinėjęs bylas, susijusias su pinigų plovimu, kur asmenys, leidę naudoti savo sąskaitas, buvo pripažinti kaltais dėl aplaidumo, nes nesugebėjo pagrįsti lėšų kilmės.

Kaip atpažinti pavojingą „darbo pasiūlymą“?

Lietuvoje sukčių siūlomi „darbo pasiūlymai“ dažnai turi šias ypatybes:

• Užduotys apsiriboja pinigų pervedimais: Jums siūloma tik priimti ir pervesti lėšas, be aiškaus pareigų aprašymo.
• Nereikalaujama kvalifikacijos: Tikras darbas, susijęs su finansinėmis operacijomis, reikalauja specialių žinių ar licencijų, o sukčiai to ignoruoja.
• Bendravimas tik internetu: Kontaktas vyksta per socialinius tinklus, el. paštą (dažnai iš nemokamų platformų, pvz., Gmail) ar anonimines platformas, be tiesioginio susitikimo ar oficialios sutarties.
• Pernelyg dosnūs pažadai: Siūlomas didelis uždarbis už minimalias pastangas, pvz., keli šimtai eurų už keletą pervedimų.
• Prašoma asmeninių duomenų: Sukčiai gali prašyti jūsų banko kortelės, paso kopijos ar prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų.
• Neaiškios užsienio įmonės: Siūlytojai dažnai prisistato kaip užsienio bendrovės, neturinčios oficialios registracijos Lietuvoje, todėl jų teisėtumą sunku patikrinti.

Ką daryti, jei jau įsivėlėte?

Jei įtariate, kad tapote „pinigų mulu“:

1. Nedelsdami nutraukite veiklą: Sustabdykite visus pervedimus ir nutraukite bendravimą su siūlytojais.
2. Praneškite policijai: Susisiekite su Lietuvos policijos kibernetinių nusikaltimų skyriumi per internetinę platformą (pvz., www.epolicija.lt) arba telefonu 112. Pateikite visą informaciją, įskaitant susirašinėjimo ekrano kopijas.
3. Informuokite banką: Susisiekite su savo banku, praneškite apie įtartinas operacijas ir paprašykite patikrinti sąskaitą ar apriboti prieigą, jei reikia.
4. Konsultuokitės su advokatu: Prieš duodami parodymus teisėsaugai, pasitarkite su finansinių nusikaltimų advokatu, kuris padės apsisaugoti nuo galimų teisinių pasekmių. Lietuvoje nemokamą teisinę pagalbą galima gauti per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Kaip apsisaugoti ateityje?

Norint išvengti tapimo „pinigų mulu“, laikykitės šių rekomendacijų:

• Tikrinkite darbdavį: Patikrinkite įmonės registraciją per Registrų centrą (www.registrucentras.lt) arba kitus oficialius šaltinius. Ieškokite atsiliepimų, interneto svetainės ir teisinės informacijos.
• Venkite „per gerų“ pasiūlymų: Jei darbas žada didelį uždarbį už minimalias pastangas, tai greičiausiai sukčiavimas.
• Niekada nesidalinkite asmens duomenimis: Nepalikite savo banko kortelės, paso ar prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų nepatikimiems asmenims.
• Naudokitės oficialiomis platformomis: Ieškokite darbo per patikimas platformas, tokias kaip CVbankas.lt ar LinkedIn, kur darbdaviai dažniausiai yra patikrinami.
• Būkite budrūs socialiniuose tinkluose: Sukčiai dažnai naudoja netikras anketas ar grupes, siūlydami „lengvus darbus“.

Apibendrinimas

„Lengvi pinigai“ Lietuvoje dažnai slepia rimtas teisines pasekmes. Tapimas „pinigų mulu“ gali baigtis baudomis, turto konfiskavimu ar net laisvės atėmimu pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą. Norint apsisaugoti, būtina kritiškai vertinti bet kokius darbo pasiūlymus, ypač tuos, kurie žada greitą uždarbį be pastangų. Jei jau įsivėlėte, nedelsdami kreipkitės į policiją, banką ir teisininką. Jūsų banko kortelė – jūsų atsakomybė, todėl būkite atsargūs, kad vienas „lengvas“ pavedimas nevirstų baudžiamąja byla.