Dirbtinis intelektas (DI) keičia pasaulį ne tik teigiamai – sparčiai tobulėjančios technologijos gali tapti pavojingu įrankiu nusikaltėlių rankose. „OpenAI“ vadovas ir vienas iš „ChatGPT“ kūrėjų Samas Altmanas viešai perspėja: pasaulis artėja prie precedento neturinčios sukčiavimo krizės, kurią lemia DI gebėjimas apeiti tradicines apsaugos sistemas.
DI pranoksta tapatybės apsaugos technologijas
Pasak S. Altmano, dabartinis DI vystymosi tempas kelia didelį susirūpinimą. Naujos kartos algoritmai geba apeiti daugumą įprastų tapatybės patvirtinimo metodų, išskyrus slaptažodžius. „Mes stovime ant sukčiavimo krizės slenksčio“, – tvirtina Altmanas, pabrėždamas, kad technologijos jau šiandien lenkia bankų naudojamas saugumo sistemas.
Vienas didžiausių iššūkių – gebėjimas klonuoti žmogaus balsą ir vaizdą. Šios galimybės sudaro sąlygas naujo tipo apgavystėms, kurių aukomis vis dažniau tampa paprasti žmonės.
Pavojus iš artimiausios aplinkos
Vienas iš pavojingiausių DI panaudojimo scenarijų – balso klonavimas. Jungtinėje Karalystėje šis sukčiavimo būdas jau kelia realią grėsmę. Remiantis „Starling Bank“ 2024 m. ataskaita, net trečdalis britų įtaria, kad galėjo tapti tokios apgaulės aukomis.
Sukčiai pasitelkia DI, kad imituotų artimųjų balsus – pavyzdžiui, skambina aukai apsimesdami jos vaiku ar tėvu ir bando išvilioti pinigus. Finansinių nusikaltimų mastas šalyje auga – per metus tokio tipo sukčiavimų padaugėjo net 46 proc.
Be to, DI technologijos leidžia itin greitai ir plačiai skleisti apgavystes, taikantis į dideles žmonių grupes ir automatizuotai išgaunant jautrią informaciją.
Kaip atpažinti apgavystę?
Finansinių nusikaltimų specialistė Sarah Lennette įspėja, kad tik nedidelė visuomenės dalis – apie trečdalis – žino, kaip atpažinti DI paremtą balso klonavimą. Ji pataria atidžiai stebėti balso toną, foninį triukšmą ir kalbos pauzes. „Jei balsas skamba dirbtinai, keistai arba jame juntami nenatūralūs pertrūkiai – verta suabejoti jo autentiškumu“, – sako Lennette.
Pasak jos, bet koks telefono skambutis, kuriame prašoma pateikti asmeninę ar finansinę informaciją, turėtų kelti įtarimų, ypač jei asmuo prisistato artimu žmogumi.
- Kiek gausite „į rankas“ nuo 2026 metų? Pristatytas naujas GPM skaičiuoklės įrankis
- Netrukus – nauja prievolė automobiliuose: atsiras dar viena žibintų spalva
- Pokyčiai nuo spalio. Parduotuvės Lenkijoje turės grąžinti grynuosius
- Skambutis iš „Sodros” ir dingusios santaupos: nauja pagyvenusių žmonių apgavimo schema
- BMW pradėjo gaminti visiškai naujus variklius „Neue Klasse” automobiliams su „ryklio nosimi”: paskelbtos variklių nuotraukos
Prevencija – kiekvieno atsakomybė
Norėdami apsisaugoti, ekspertai rekomenduoja su artimaisiais susitarti dėl slaptos frazės ar klausimo, kurį žinotų tik šeimos nariai. Tai gali tapti papildomu saugumo barjeru, padedančiu atpažinti apgavikus.
Taip pat svarbu saugoti savo skaitmeninį pėdsaką – dalytis balso įrašais ir asmenine informacija tik su patikimais žmonėmis, riboti socialinių tinklų viešumą. Pasak Lennette, vos kelių sekundžių balso įrašas gali būti pakankamas, kad DI algoritmas galėtų jį tiksliai atkartoti.
Globali problema – globalūs sprendimai?
Samas Altmanas ragina pasaulio bendruomenę susitelkti ir ieškoti naujų, modernesnių būdų kovoti su sukčiavimu. Jo teigimu, būtina stiprinti tiek teisinę, tiek technologinę apsaugą, kad DI pažanga netaptų naujos nusikaltimų bangos priežastimi.
Nors dirbtinis intelektas gali būti galingas sąjungininkas sprendžiant daugybę problemų – nuo sveikatos apsaugos iki švietimo – šiandien vis aiškiau matome ir jo pavojus. Specialistai vieningai sutarė – tik sąmoningumas, prevencija ir pažangūs saugumo sprendimai gali apsaugoti visuomenę nuo naujos sukčiavimo eros.