Žmonija sparčiai artėja prie negrįžtamo klimato pokyčių taško. Tyrėjai perspėja, kad iki kritinio šiltnamio dujų emisijų limito išsekimo liko vos keleri metai – tai riba, kurios peržengimas reikštų neišvengiamus ir griaunančius padarinius planetai. Nepaisant artėjančių tarptautinių klimato derybų, daugelis pasaulio šalių vis dar neparengė konkrečių veiksmų planų temperatūros kilimui stabdyti. Specialistai pabrėžia, kad laiko atsargos senka, o valstybių vadovai vilkina sprendimus, nors moksliniai įrodymai nedviprasmiškai rodo rekordinį planetos karšimą.
Nepalankios klimato tendencijos fiksuojamos visuose žemynuose. Afrikos regionas patiria ypač skaudžius klimato pokyčių padarinius – ekstremalūs oro reiškiniai griauna įprastą gyvenimo ritmą ir ekonominę veiklą.
Stebime precedento neturintį planetos temperatūros augimą istoriškai fiksuotų duomenų kontekste. Vis dėlto politiniai sprendimai priimami pernelyg vangiai, nurodo „Study Finds”.
Artėjantys iššūkiai ir viltys
Tarptautinis klimato forumas COP30 prasidės netrukus. Visos 197 JT narės turėjo pristatyti atnaujintas nacionalines klimato strategijas iki šių metų vasario.
Šiose strategijose turi būti detalizuotos priemonės, kaip kiekviena valstybė mažins taršą pagal teisiškai įpareigojantį Paryžiaus klimato paktą.
Pagal šį susitarimą pasirašiusios šalys įsipareigojo neviršyti 1,5 °C temperatūros augimo ribos, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu.
Valstybės privalo COP30 metu pristatyti atnaujintas nacionalines klimato programas ir parodyti prisitaikymo prie klimato pokyčių strategijas.
Vis dėlto šiuo metu tik 25 valstybės, generuojančios maždaug penktadalį globalių emisijų, jau pristatė savo strategijas (vadinamas nacionaliniais indėliais).
- Netrukus – nauja prievolė automobiliuose: atsiras dar viena žibintų spalva
- Skambutis iš „Sodros” ir dingusios santaupos: nauja pagyvenusių žmonių apgavimo schema
- Pokyčiai nuo spalio. Parduotuvės Lenkijoje turės grąžinti grynuosius
- Po pirkinių populiarioje programėlėje daugeliui žmonių iš banko kortelių „dingo” pinigai
- Vairuotojų dėmesiui: griežtėja numerių ženklų kontrolė – ką būtina žinoti nuo rugpjūčio 1 d.?
Afrikoje iniciatyvą parodė Somalis, Zambija ir Zimbabvė. Dar 172 valstybės turi pateikti dokumentus.
Nacionaliniai indėliai formuoja šalių artimosios ir vidutinės trukmės klimato politiką.
Jie taip pat nustato kryptis platesnėms politinėms reformoms ir investicijoms. Derinant klimato strategijas su vystymosi planais, galima padėti 175 milijonams žmonių įveikti skurdą.
Deja, iš pateiktų planų tik Britanijos strategija atitinka Paryžiaus susitarimo reikalavimus.
„Atsidūrėme kritinėje situacijoje”
Piersas Forsteris koordinuoja tarptautinę mokslininkų grupę, kasmet skelbiančią Globalių klimato rodiklių apžvalgą.
Dokumente analizuojama klimato sistemos dinamika, remiantis emisijų statistika, atmosferos taršos koncentracija, temperatūros pokyčiais ir antropogeninio poveikio duomenimis.
Tyrimas taip pat vertina ekstremalių temperatūrų ir kritulių intensyvėjimą, vandenyno lygio kilimą ir likusį CO2 „biudžetą” iki 1,5 °C ribos.
Tai kritiškai svarbu, nes 1,5 °C riba yra maksimalus leistinas atšilimas norint išvengti katastrofiškų pasekmių.
Tyrėjų duomenimis, antropogeninis atšilimas 2024 m. siekė 1,36 °C. Kartu su natūraliais svyravimais bendra planeta temperatūra pakilo iki 1,52 °C. Tai rodo, kad pasaulis jau pasiekė lygį, kai tam tikrų klimato pasekmių nebeįmanoma išvengti.
„Neabejotinai esame kritinėje situacijoje”, – konstatuoja mokslininkai.
Trejų metų ultimatumas
Nors praėjusių metų temperatūros buvo ekstremalios, jos tapo neraminančia norma. Statistika kalba pati už save. Nuolatinis rekordinis atmosferos užterštumas kelia CO2, metano ir azoto oksido koncentraciją.
Rezultatas – spartus temperatūros augimas, išeikvoja likusį „anglies limitą” (leidžiamą taršos kiekį nustatytam laikotarpiui). Esant dabartinėms tendencijoms, šis limitas bus išsemtas per artimiausius trejus metus.
Tuo tarpu klimato ekstremalūs reiškiniai intensyvėja, keldami ilgalaikius pavojus ekonomikai ir svarbiausia – žmonių gyvybėms. Afrika šiuo metu patiria sunkiausią klimato krizę per pastarąjį dešimtmetį.
Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę ekonomiką be operatyvios prieigos prie aktualių duomenų. Kai akcijų vertė krinta ar augimas stoja, politikai ir verslas reaguoja nedelsiant. Niekas netoleruotų pasenusios rinkos informacijos.
Tačiau klimato srityje pokyčių tempai dažnai lenkia duomenų atnaujinimą. Tai trukdo priimti operatyvius sprendimus.
Jei klimato statistika būtų vertinama kaip finansiniai rodikliai, kiekviena bloga žinia sukeltų paniką.
Nors vyriausybės skubiai reaguoja į ekonomikos kritimu, jos daug lėčiau reaguoja į pagrindinius klimato indikatorius – planetos gyvybinius ženklus.
Įsipareigojimai gali sulėtinti procesą
Vyriausybėms būtina operatyvi prieiga prie patikimų klimato duomenų rengiant nacionalines strategijas.
Šios strategijos turi būti kuriamos globaliu mastu. Tai esminė teisingumo ir lygybės sąlyga.
Išsivysčiusios valstybės turi pripažinti istorinę atsakomybę už taršą ir imtis lyderystės teikiant ambicingus planus bei finansinę paramą kitoms šalims emisijų mažinimui ir prisitaikymui.
Afrikoje rugsėjį JT organizuos UNFCCC klimato savaitę Adis Abeboje. Be COP30 planų, vyks sesijos apie klimato finansavimo prieinamumą ir teisingą perėjimą prie neutralios anglies ekonomikos iki 2050 m.
Įgyvendinus nacionalinius įsipareigojimus, klimato kaitos tempai gali sulėtėti. Tai svarbu ne tik pažeidžiamiausioms šalims, bet visai globaliai bendruomenei.
Tik penkios G20 narės pateikė 2035 m. strategijas: Kanada, Brazilija, Japonija, JAV ir Britanija.
G20 valstybės generuoja apie 80% globalių emisijų. Pietų Afrikos pirmininkavimas G20 gali paskatinti paramą besivystančioms šalims pereinant prie švarios ekonomikos.
Nerimą kelia faktas, kad tik 10 atnaujintų strategijų sustiprino įsipareigojimus atsisakyti iškastinio kuro.
ES, Kinijos ir Indijos klimato planai bus lemtingi vertinant jų lyderystę ir galimybes išlaikyti 1,5 °C tikslą.
Daugelis valstybių atidžiai stebės šių gigantų sprendimus prieš pateikdamos savus planus.
