Kibernetiniai nusikaltėliai sugalvojo naują apgaulės schemą, kuria bando privilioti godžius interneto vartotojus. Šį kartą aukos viliojamos nemokamų HP nešiojamųjų kompiuterių pažadais, neva dalinamų prekybos tinklo „Senukai” vardu.
Kaip veikia apgaulė?
Socialiniuose tinkluose, ypač „Facebook” grupėse, plinta melaginga žinutė, teigianti, kad „Senukai” skubiai tuština sandėlius ir dalina šimtus naujų HP kompiuterių visiems norintiems. Sukčiai gudriai manipuliuoja žmonių emocijomis, aiškindami, kad įmonė nespėjo realizuoti prekių iki numatyto termino ir dabar jas dalina veltui, nes „sandėliavimas brangiai kainuoja”.
Privalote žinoti: Tokie pasiūlymai visada turėtų kelti įtarimą. Jokia rimta įmonė nedalins brangios technikos vien todėl, kad reikia atlaisvinti sandėlio vietą. Naivūs ir patiklūs žmonės patiki tokia melagiena ir praranda savo pinigus.
Socialinė erdvė tapo sukčių įrankiu
Apgaulės organizatoriai pasirūpino, kad viskas atrodytų kuo tikroviškiau:
- Sukurti netikri komentarai – po įrašu gausu entuziastingų atsiliepimų apie gautus kompiuterius. Visi jie generuoti dirbtinio intelekto programomis.
- Klastoti vaizdai – naudojamos DI sugeneruotos sandėlių ir kompiuterių nuotraukos, kurios turi įtikinti aukas.
- Skubinimas – tvirtinama, kad pasiūlymas galioja ribotą laiką, skatinant žmones veikti impulsyviai.
- Slaptos nuorodos – teigiama, kad kompiuterius galima gauti tik per „slaptą svetainės skyrių”, pasiekiamą specialia nuoroda.
Štai pateikiame sukčiavimo schemos pavyzdį:
Kas nutinka paspaudus nuorodą?
Vartotojai, patikėję apgaule ir paspaudę nuorodą, nukreipiami į suklastotą svetainę, kuri gali atrodyti panaši į tikrąją „Senukų” parduotuvę. Ten jų laukia:
- Prašymas užpildyti „trumpą apklausą” – iš tikrųjų tai būdas išvilioti asmeninius duomenis
- Mokėjimo kortelės duomenų įvedimas – neva už „simbolinį pristatymo mokestį”
- Asmeninės informacijos vagystė – telefono numeriai, adresai, el. pašto adresai
Aukos ne tik negauna jokio kompiuterio, bet ir praranda pinigus bei rizikuoja, kad jų duomenys bus panaudoti tolimesnėms apgaulėms.
Kaip apsisaugoti?
Atpažinkite apgaulę:
- Patikrinkite šaltinį – oficialūs „Senukų” pasiūlymai skelbiami tik jų oficialioje svetainėje www.senukai.lt ir oficialiose socialinių tinklų paskyrose
- Įvertinkite pasiūlymą kritiškai – jei kažkas atrodo „per gerai, kad būtų tiesa”, greičiausiai taip ir yra
- Peržiūrėkite puslapio istoriją – sukčių sukurti „Facebook” puslapiai dažniausiai turi vos kelis sekėjus ir sukurti prieš kelias dienas
- Neskubėkite – rimtos įmonės niekada neverčia priimti sprendimų per kelias minutes
Oficialus „Senukų” komentaras
Prekybos tinklas „Senukai” kategoriškai neigia bet kokius nemokamų kompiuterių dalybų pasiūlymus.
- „Ignitis” įvedė abonentinį mokestį: vartotojai masiškai bėga į garantinį tiekimą
- Kodėl bankai ragina grįžti prie grynųjų pinigų: ekspertų įspėjimas lietuviams
- Gerai žinomas mechanikas ragina nebepirkti šių automobilių. „Patys sau išsikasite duobę”
- NASA paskelbė datą: artėja šimtmečio užtemimas
- OPEC+ priėmė sprendimą. Štai kas vyksta su naftos kainomis
„Mes niekada neprašome klientų pildyti įtartinų apklausų ar mokėti už nemokamus prizus. Visi mūsų oficialūs pasiūlymai ir akcijos skelbiami tik oficialioje svetainėje ir fizinėse parduotuvėse. Raginame klientus būti budrius ir apie įtartinus atvejus pranešti atsakingoms institucijoms”, – teigia įmonės atstovai.
Ką daryti tapus auka?
Jei jau spėjote:
- Įvesti mokėjimo kortelės duomenis – nedelsiant blokuokite kortelę, susisiekę su banku
- Atskleisti asmeninius duomenis – pakeiskite slaptažodžius visose paskyrose, kur naudojate tą patį el. paštą
- Atlikti mokėjimą – praneškite policijai ir savo bankui apie sukčiavimą
Statistika kelia nerimą
Lietuvos kibernetinio saugumo centras skelbia, kad 2024 metais tokie „prizų dalybų” sukčiavimai padidėjo 40%. Vidutiniškai viena auka praranda apie 50-200 eurų, tačiau pasitaiko atvejų, kai nuostoliai siekia tūkstančius.
„Dažniausiai į sukčių pinkles patenka vyresni žmonės ir tie, kurie mažiau naudojasi internetu. Tačiau pastaruoju metu pastebime, kad apgaulės tampa vis rafinuotesnės ir gali apgauti net patyrusius interneto vartotojus”, – pastebi specialistai.
Svarbiausia atminti: Jokia rimta įmonė niekada nedalins brangios technikos per socialinius tinklus, neprašys mokėti už „nemokamus” prizus ar pildyti įtartinų anketų. Būkite budrūs ir visada patikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose.
Įtartinus atvejus galite pranešti:
- El. paštu: cert@nksc.lt
- Telefonu: 1802 (visą parą)
- Policijos pagalbos linija: 112
Šaltiniai: Senukai, 15min, Facebook