Rugpjūčio 5 d. bus užfiksuota trumpiausia diena per visą stebėjimų istoriją – ji truks 1,66 milisekundės trumpiau nei standartinės 24 valandos. Mokslininkai mano, kad dėl greitėjančio Žemės sukimosi dienos gali trumpėti ir ateityje.
Rugpjūčio 5-oji – trumpiausia diena istorijoje
Didžiąją istorijos dalį žmonija laiką matavo pagal saulėtekį ir saulėlydį, tai yra pagal Žemės orientaciją mūsų žvaigždės atžvilgiu. Tačiau, remiantis šiuolaikiniais, itin tiksliais laiko matavimais kitų dangaus kūnų atžvilgiu, atskirų dienų trukmė skiriasi sekundės dalimis. Kaip pranešta žurnale „Scientific American„, šią vasarą kelis kartus Žemė apsisuka apie savo ašį daugiau nei milisekunde greičiau nei vidutiniškai per pastaruosius kelis dešimtmečius.
Viena trumpiausių saulės dienų (matuojant tarp dviejų iš eilės einančių vidurdienių) šiais metais ir matavimų istorijoje yra antradienis, rugpjūčio 5 d. Astronomų prognozėmis, ši diena bus 1,66 milisekundės trumpesnė nei standartinės 24 valandos, arba 86 400 sekundžių. Liepos 9 d. (1,3 milisekundės) ir liepos 22 d. (1,38 milisekundės) taip pat buvo trumpesnės nei įprastai.
Paryžiaus observatorijos dr. Christianas Bizouardas, cituojamas „Scientific American”, pakomentavo, kad šis pokytis yra nepastebimas paprastam Žemės gyventojui. Tačiau prancūzų astronomas, jo komanda ir mokslininkai iš viso pasaulio stebi maždaug 300 kvazarų – tolimų kosminių objektų, skleidžiančių elektromagnetinę spinduliuotę – ir nustato mūsų planetos padėtį erdvėje jų atžvilgiu. Tai leidžia tyrėjams stebėti Žemės sukimosi laiko pokyčius.
Kaip keičiasi Žemės sukimosi greitis?
Mūsų planetos sukimosi greitį įtakoja keli veiksniai:
- Žemės branduolio sukimasis – XXI amžiaus pradžioje buvo atrasta, kad branduolys sukasi greičiau nei Žemės pluta. Bendras visos planetos sukimosi greitis išlieka pastovus, todėl kai branduolio sukimosi greitis lėtėja, Žemės pluta pagreitėja.
- Atmosferos procesai – kai Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose oro srovės sulėtėja (dažniausiai vasarą), Žemės pluta sukasi greičiau.
- Mėnulio įtaka – geologiniu požiūriu Žemės sukimasis sulėtėjo dėl to, kad mūsų natūralaus palydovo gravitacinė trauka verčia vandenį jūrose ir vandenynuose judėti, o tai savo ruožtu sukuria nedidelę trintį tarp vandens ir jūros dugno, lėtindama Žemės sukimąsi. Štai kodėl maždaug prieš 70 milijonų metų, prieš pat dinozaurų išnykimą, dienos trukmė buvo maždaug pusvalandžiu trumpesnė nei šiandien. Mokslininkai apskaičiavo, kad dar anksčiau – prieš 245 milijonus metų – dienos trukmė buvo šiek tiek daugiau nei 22,5 valandos.
Planetos sukimosi greičio pokyčiai
Mėnulis sukelia ir antrą reiškinį, kuris veikia Žemės sukimąsi tokiu mastu, kokį žmonės gali suvokti. Būtent dėl jo įtakos galime stebėti kasdienius potvynius ir atoslūgius. Tačiau Žemės ir Mėnulio orbitų plokštumos yra pasvirusios maždaug 5 laipsniais. Todėl potvynių ir atoslūgių viršūnės pasislenka į šiaurę ir pietus, Mėnuliui skriejant aplink planetą.
Kai Mėnulis yra virš pusiaujo, ten taip pat būna didžiausi potvyniai, o planeta sukasi lėčiau. Mėnuliui judant į šiaurę arba pietus nuo pusiaujo, potvynio pikas taip pat tolsta nuo jo link ašigalių, o Žemė sukasi greičiau.
„Čia galioja tas pats principas kaip ir dailiojo čiuožimo sportininkams atliekant piruetą. Kai jie sukasi ištiesę rankas, jie sukasi lėčiau, o kai prispaudžia rankas prie krūtinės – greičiau”, – aiškino dr. Bizouardas.
Ką žmonės dabar skaito?
- „Ignitis” įvedė abonentinį mokestį: vartotojai masiškai bėga į garantinį tiekimą
- Kodėl bankai ragina grįžti prie grynųjų pinigų: ekspertų įspėjimas lietuviams
- Gerai žinomas mechanikas ragina nebepirkti šių automobilių. „Patys sau išsikasite duobę”
- Kiek gausite „į rankas“ nuo 2026 metų? Pristatytas naujas GPM skaičiuoklės įrankis
- NASA paskelbė datą: artėja šimtmečio užtemimas
Ateities perspektyvos
Ilgalaikiai matavimai parodė, kad Žemės diena ilgėja vidutiniškai 1–2 milisekundėmis per šimtmetį. Vidutinė saulės diena XX amžiaus antroje pusėje buvo nuolat maždaug 1,8 milisekundės ilgesnė nei standartinės 86 400 sekundžių. Todėl koordinuotasis pasaulinis laikas (UTC) buvo kelis kartus koreguotas pridedant keliamąją sekundę, kad jis būtų sinchronizuotas su saulės laiku. Paskutinį kartą (ir 27-ąjį kartą istorijoje nuo 1972 m.) keliamoji sekundė prie UTC buvo pridėta 2016 m. gruodžio 31 d.
Tačiau mokslininkai teigia, kad mūsų planetos sukimasis dabar greitėja, iš dalies dėl tirpstančių ledynų, kuriuos veikia klimato kaita, ir lėtesnio Žemės branduolio sukimosi. Jei šis reiškinys tęsis, saulės dienos taps vis trumpesnės ir netrukus galime būti priversti periodiškai atimti keliamąją sekundę iš standartinio laiko. Ekspertai apskaičiavo, kad pirmasis „neigiamos” keliamosios sekundės įvedimas galėtų įvykti 2029 m.
