Sukčiai vis dar taikosi į vyresnio amžiaus žmones: kaip apsaugoti tėvus ir senelius nuo naujausių apgavysčių?

Vyresnio amžiaus gyventojai vis dar dažniausiai tampa finansinių sukčių aukomis. Jie labiau linkę atsiliepti į netikėtus skambučius, įsitraukti į pokalbius ir dažnai neskuba nutraukti įtartino bendravimo, rodo 2025 m. „Luminor“ užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Šiuolaikiniai sukčiai ne tik skambina ar rašo, bet ir naudoja pažangias technologijas – nuo netikrų vaizdo skambučių iki socialinių tinklų žinučių, todėl svarbu žinoti, kaip apsaugoti savo artimuosius nuo naujausių apgavysčių. Apie tai pasakoja „Luminor“ sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Sukčiai aktyviai taiko hibridines atakas

2025-ųjų apklausa atskleidė, kad 82 proc. gyventojų per pastaruosius metus susidūrė su bent viena sukčiavimo forma, dažniausiai telefoniniais, elektroniniais ir net vaizdo skambučiais. Sukčiai dabar naudoja „deepfake“ technologijas, kad apsimetinėtų artimaisiais ar banko darbuotojais – tai dar labiau apsunkina vyresnio amžiaus žmonių galimybes atpažinti grėsmę.

„Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai pasitiki matomu veidu ar pažįstamu balsu, todėl jie tampa lengvesniu taikiniu. Sukčiai kuria vis tikroviškesnius scenarijus, todėl labai svarbu aktyviai mokyti, kaip atpažinti ir tokius išmaniuosius apgaulės būdus,“ – aiškina L. Sadeckas.

Sukčiai moko aukas apgauti bankus

Sukčiai vis dažniau ne tik apgaudinėja tiesiogiai, bet ir moko savo aukas, kaip elgtis banke ar internetinėje bankininkystėje, kad nesukeltų įtarimų. Jie pateikia detalias instrukcijas, kaip pateikti klaidingas istorijas apie tariamus pirkinius, pinigų pervedimus ar finansines problemas, o tai leidžia sukčiams veikti per pačius klientus.

„Dažnai pastebime, kad vyresnio amžiaus klientai kartoja tas pačias išgalvotas istorijas – pirkimas užsienyje, renovacijos darbai, automobilio pirkimas – kurios yra sukčių sugalvotos. Sukčiai netgi gali perimti susirašinėjimą ar skambučius, todėl klientas pats kartais nesuvokia, kaip tampa sukčiavimo įrankiu,“ – sako ekspertas.

Kaip elgtis gavus įtartiną skambutį ar žinutę?

Svarbiausia yra iš anksto aptarti šeimoje, kaip reaguoti į nepažįstamų asmenų kontaktus:

• Išlaikyti ramybę ir nepanikuoti. Sukčiai bando sukelti skubos jausmą, pavyzdžiui, pranešdami apie tariamą įsilaužimą į banko sąskaitą arba „unikalią investavimo galimybę“.
• Nedelsiant nutraukti pokalbį ir pasikonsultuoti su šeima ar banku.
• Niekada nesidalinti savo PIN kodais, kodais iš SMS ar kitais prisijungimo duomenimis.
• Atidžiai tikrinti skambučių numerius – dažnai sukčiai naudoja numerius iš užsienio arba maskuoja savo numerį.

„Svarbu pabrėžti, kad finansinius veiksmus reikia atlikti tik tada, kai jaučiatės visiškai užtikrinti. Jeigu kas nors prašo pateikti duomenis, pasirašyti dokumentus ar patvirtinti mokėjimą – visuomet verta patikrinti kelis kartus“, – pataria L. Sadeckas.

Emocinis spaudimas – pagrindinis sukčių ginklas

Sukčiai siekia greitai įbauginti ir izoliuoti auką, kad ši neieškotų pagalbos ir nesidalintų įtarimais su artimaisiais. „Žmonės, kurie patenka į sukčių pinkles, dažnai apibūdina savo patirtį kaip „hipnotizuojančią“ – jie veikia tarsi automatiškai, stengdamiesi kuo greičiau išspręsti tariamą problemą“, – aiškina ekspertas.

Jei pastebite, kad jūsų artimasis tampa uždaresnis, nervingas ar vengia kalbėtis apie finansus, nedelskite ir kreipkitės į banką bei policiją.

Nuolatinis bendravimas – geriausia apsauga

„Sukčiai manipuliuoja mūsų šeimos ryšiais – žinodami, kad mes greitai reaguojame į artimųjų prašymus pagalbos. Todėl labai svarbu nuolat palaikyti atvirą komunikaciją šeimoje ir kartu aptarti galimas grėsmes“, – pabrėžia L. Sadeckas.