Pradžioje viskas atrodė visiškai nekaltai – sulaukiau skambučio, vyras prisistatė banko darbuotoju iš „Swedbank“ padalinio. Kalbėjo užtikrintai, ramiai, sakė, kad mano sąskaita gali būti užblokuota dėl įtartinos veiklos. Patikėjau. Tačiau tik po kelių valandų pamačiau – iš mano sąskaitos dingo 2000 eurų.
Tik tada supratau, kad pakliuvau į gudriai suplanuotą spąstus.
Sukčių taikiklyje – ir lietuviai
Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja: tokios istorijos šiandien nebėra retos. Pirmąjį 2025 m. ketvirtį Rytų Europoje, pasitelkę naują banko kortelių klonavimo technologiją, sukčiai pavogė daugiau nei 4 mln. eurų. Vidutiniai nuostoliai vienai aukai siekia nuo 500 iki 2000 eurų.
Į Lietuvą ši „mada“ taip pat atkeliavo. Sukčiai naudoja specialias programėles, imituojančias teisėtų institucijų darbą, ir įtikina žmones jas įsidiegti į telefoną. Tarp populiariausių „legendų“ – tariamas banko apsaugos atnaujinimas, „Valstybinės tarnybos“ patikra ar net socialinių išmokų peržiūra.
Nauja sukčiavimo schema – „atvirkštinė NFC“
Lietuvos kibernetinio saugumo specialistai sako, kad pavojingiausia šiuo metu – vadinamoji „atvirkštinė NFC“ schema. Ji prasideda labai paprastai: sulaukiate skambučio. Sukčius, prisistatęs banko ar policijos darbuotoju, įtikina jus įsidiegti programą, kuri, anot jo, „apsaugos“ jūsų sąskaitą.
Iš tikrųjų ši programa jūsų telefone sukuria sukčiaus banko kortelės kopiją. Tuomet jus įtikina nueiti prie bankomato, aktyvuoti NFC ir atlikti veiksmus, kurie atrodo visiškai įprasti – padėti telefoną prie skaitytuvo, įvesti PIN kodą. Iš šalies tai atrodo kaip jūsų pačio atliekama transakcija, bet pinigai keliauja tiesiai į nusikaltėlių sąskaitą.
Kodėl tai taip pavojinga?
- Auka pati įveda PIN kodą, todėl bankui atrodo, jog tai teisėta operacija.
- Veiksmas vyksta prie bankomato, tad viskas atrodo tikra.
- Po operacijos sukčiai liepia ištrinti programą, kad neliktų jokių įkalčių.
Vien sausio mėnesį Lietuvoje fiksuota daugiau nei 400 tokių bandymų, ir kiekvieną savaitę jų daugėja.
Kaip apsisaugoti?
Ekspertai ragina lietuvius būti ypatingai atsargius. Jei gaunate įtartiną skambutį, atminkite:
- Vokietija legalizuoja nuotoliniu būdu valdomus automobilius – pokyčiai nuo gruodžio
- Kaip elektromobiliai įveikė didžiausią savo priešą? Pokyčiai, apie kuriuos mažai kas žino
- Jei skambina iš šių numerių, jokiu būdu nekelk telefono. Tai sukčiai
- „Oppo Find X9 Pro“: naujas flagmanas su 200 MP teleobjektyvu ir milžiniška baterija
- Pristatytas naujasis „Sony Xperia 10 VII“: patikimas vidutinės klasės išmanusis su 4 OS atnaujinimais
- Bankas niekada neprašys įsidiegti programų ar įvesti kortelės duomenų telefonu.
- Niekada neatskleiskite PIN kodo ar kortelės informacijos nepažįstamiems asmenims.
- Įdiekite antivirusinę programą ir atnaujinkite ją reguliariai.
- Išjunkite NFC funkciją, kai jos nenaudojate.
- Tikrinkite skambintojo numerį – paskambinkite oficialiu banko kontaktu ir pasitikrinkite, ar iš tiesų buvote kreipiamasi.
- Įjunkite SMS pranešimus apie visas atliktas operacijas.
Pabaigai
Sukčiai kasmet tampa vis gudresni – jie moka psichologiškai paveikti, įbauginti ar net suvaidinti oficialų toną. Tačiau svarbiausia žinoti vieną dalyką: jokia teisėta institucija neprašys jūsų įsidiegti programų ar atlikti operacijų bankomate saugumo tikslais.
Lietuvoje jau užfiksuota šimtai tokių atvejų, ir kiekvienas iš mūsų gali tapti kita auka, jei nebūsime budrūs.
Jei ir jums paskambino tariamas „banko“ ar „valstybinės tarnybos“ atstovas – padėkite ragelį, pasitikrinkite informaciją ir saugokite savo pinigus.
