PSO duomenimis, daugiau nei 2,2 milijardo žmonių pasaulyje kenčia nuo regos sutrikimų, o trumparegių skaičius iki 2030 metų pasieks 3,4 milijardo. Mūsų akių sveikata neatsiejamai susijusi su apšvietimu ir matomo spinduliavimo šaltiniais, kurie mus supa – išmaniųjų telefonų, nešiojamų kompiuterių, televizorių ekranais. Permės politechnikos universiteto ekspertai papasakojo, kaip apskaičiuoti idealų lempų ryškumą, kur išdėstyti šviesą darbo vietoje, kuo pavojinga mėlyna šviesa, kada akys patiria stresą tamsoje ir kodėl šviesiau nereiškia saugiau.
Akių saugumas priklauso nuo liumenų
„Pagal higienos normas, šviesiausia turėtų būti darbo kabinetuose, bibliotekose (300 liuksų) ir vaikų patalpose (200 liuksų). Taip yra todėl, kad šiose vietose žmogus labiausiai apkrauna regą – skaito, rašo, žiūri į kompiuterio monitorių, o šviesos trūkumas sukelia akių nuovargį, didina trumparegystės riziką. Be to, pagal Darbo higienos instituto tyrimus, esant žemesniam nei nustatyta apšvietimui, klaidų tekste padaugėja 25%”, – pasakoja PNIPU „Gyvybės saugos” katedros docentė Liudmila Vedenejeva.
Lempos šviesos srauto ryškumo lygį galima rasti ant pakuotės – jis nurodomas liumenais. Norėdami apytiksliai apskaičiuoti, koks prietaisas tiks konkrečiai patalpai, teks pasinaudoti formule: reikiamą apšvietos lygį padauginti iš erdvės ploto. Pavyzdžiui, norint apšviesti 20 m² ploto darbo kabinetą, reikia padauginti 300 liuksų (rekomenduojama higienos norma) iš 20 m² – gausime 6000 liumenų. Dabar šį skaičių dalijame iš lempų skaičiaus, tarkime, šviestuvas turi 8 lempas. Išeina, kad efektyviam ir saugiam apšvietimui reikės aštuonių lempų po 800 liumenų kiekviena.
Nepaisant to, kad mūsų akys praktiškai akimirksniu prisitaiko prie apšvietimo pokyčių, staigūs ryškumo šuoliai yra nepageidaujami – jie sukelia diskomfortą ir nuovargį. Būtent todėl taip svarbu, kad patalpos šviesa galėtų sklandžiai keistis, prisitaikydama prie paros laiko ir mūsų veiklos.
„Elektrinių šviesos šaltinių ryškumui reguliuoti galima naudoti šviesos reguliatorių (dimerį) – prietaisą, kurio pavadinimas kilęs iš anglų kalbos žodžio „dim” („pritemdyti”). Jis montuojamas vietoj įprasto jungiklio. Veikia greito srovės tiekimo pertraukimo principu (iki 100 kartų per sekundę). Žmogaus akis nepastebi šių mirgėjimų, nes ryškumas keičiasi labai sklandžiai. Prietaisas ne tik sukuria patogų apšvietimą įvairioms situacijoms, bet ir padeda žymiai taupyti elektros energiją”, – tęsia Larisa Vedenejeva.
Artėjant vakarui, likus porai valandų iki miego, bus naudinga sumažinti lempų ryškumą, kad nebūtų trikdoma melatonino gamyba. Taigi nuo 18 iki 20 valandos rekomenduojama palikti 50-70% šviesos nuo dienos lygio. Pavyzdžiui, jei lempa švietė 300 liumenų/m² ryškumu, dabar turėtų spinduliuoti maždaug 150. Nuo 20 iki 22 valandos galima išsaugoti 30-50% šviesos (75 liumenai/m²). Po 22 valandos pageidautina sukurti natūralių sutemų imitaciją, paliekant tik 10-20% spinduliavimo (30 liumenų/m²). Tačiau ekspertė pastebi, kad jei šiuo metu žmogus skaito ar dirba kompiuteriu, būtina įjungti papildomą taškinį šaltinį – stalinę lempą arba knygų segtuką.
Šviesos šaltiniai darbo vietoje
Pagrindinė taisyklė, kurios reikia laikytis renkantis lempas ir jų išdėstymą – ant darbo paviršiaus neturi būti šešėlių. Todėl reikėtų atsisakyti šviestuvo tiesiai virš galvos. Pageidautina, kad lubinė šviesa būtų sklaidoma – tam geriau naudoti matinius gaubtelius arba lempas su atspindžių slopintuvais. Tai svarbu norint sumažinti kontrastingumą ir sukurti švelnią, tolygią, į dieninę panašią aplinką.
„Net jei bendros viršutinės šviesos ryškumo lygis atitinka normą, darbo vietoje rekomenduojama pastatyti papildomą stalinę lempą, kad būtų galima nukreipti ją tiksliai į reikiamus objektus ir sušvelninti kontrastingumą. Šaltinių išdėstymas turėtų būti toks, kad tiesioginiai spinduliai nepatektų nei į akis, nei ant monitoriaus. Tam rekomenduojama šviestuvo pastatyti už nugaros arba šone nuo darbo vietos – dešiniarankiams kairėje, o kairiarankiams dešinėje – taip rankos šešėlis nekris ant teksto ar klaviatūros. Optimalūs parametrai: naudoti 6-10 W galios neutralios baltos spalvos LED lempą, o gaubtelis turi ją visiškai uždengti nuo akių, kad neakintų. Šviestuvo aukštis – maždaug 40-50 cm nuo stalo, o spindulio kampas 30-45° paviršiaus atžvilgiu”, – rekomenduoja Larisa Vedenejeva.
Ką žmonės dabar skaito?
- Po pirkinių populiarioje programėlėje daugeliui žmonių iš banko kortelių „dingo” pinigai
- Ko bijo telefoniniai sukčiai – pasakę šias frazes sukčiai patys padės ragelį
- Hyundai pristato Elexio: pažangiausias elektromobilis su įspūdingu nuvažiuojamu atstumu vienu įkrovimu ir stebinančia kaina
- Šiame mieste atsirado tramvajai be bėgių. Žmonės nežino, kaip jais naudotis
- Kodėl automobilių varikliai tapo neremontuojami: viskas labai paprasta
Dirbant prie kompiuterio taip pat bus naudinga įsigyti specialią LED juostą, kuri dedama už ekrano ir reikalinga kontrastingumo tarp aplinkos ir ryškios mėlynos prietaiso šviesos sumažinimui. Ideali monitoriaus vieta – statmenai langui 0,5-1,5 metro atstumu. Dešiniarankiams langas turėtų būti kairėje, kairiarankiams – priešingai, dešinėje. Jei sėstumėte prie kompiuterio veidu į langą, tai sukurtų per didelį kontrastingumą tarp natūralios saulės šviesos ir dirbtinės monitoriaus šviesos, o jei nugara – siluetas mestų šešėlį ant ekrano.
Kuo pavojinga mėlyna šviesa iš ekranų?
Mūsų prietaisų ekranai sudaryti iš skystųjų kristalų, esančių tarp stiklo sluoksnių, ir šviesos diodų, kurie projektuoja ant jų vaizdus. Kad būtų parodytas bet kuri kita spalva, prietaisui reikia pradėti nuo baltos – ji tarsi „drobė”, ant kurios dedami filtrai. Pigiausias ir energiją taupantis būdas gauti baltą šviesą – padengti mėlyną diodą geltonu fosforu. Taigi mūsų prietaisų ekranai visada spinduliuoja mėlyną spektrą, nes jis yra pagrindinis spinduliavimo šaltinis. Be to, didinant ekrano ryškumą, jo daugėja.
„Ekranų mėlyna šviesa kenksminga sveikatai dėl dviejų priežasčių. Pirma, ji provokuoja akių įtampą. Mėlyna spalva sklaidosi stipriau nei kitos spalvos, nes turi trumpą bangos ilgį. Šis efektas vadinamas Relėjaus sklaida – jis taip pat daro dangų mėlyną. Tokia išsklaidyta šviesa sukuria atspindžius aplink vaizdą, kaip nuo žibintų rūke. Smegenys gauna neaiškų vaizdą ir bando jį pakoreguoti, įtempdamos ciliarines raumenis, valdančius lęšiuką, kad pagerintų fokusavimą. Dėl per didelės apkrovos akys greičiau pavargsta ir atsiranda galvos skausmai”, – aiškina Larisa Vedenejeva.
Antra, mėlyna šviesa slopina melatonino – už miego ir budrumo ritmus atsakingo hormono – gamybą.
„Anksčiau saulė buvo vienintelis tokio spinduliavimo šaltinis. Mūsų akių fotoreceptoriai jį pagaudavo ir siųsdavo smegenims signalą, kad dabar diena. Kai saulė nusileisdavo ir spinduliavimas dingdavo, kankorėžinė liauka pradėdavo gaminti melatoniną. Dabar, kai vakare žiūrime į prietaisų ekranus, mūsų smegenys mano, kad dabar diena, ir šio kritiškai svarbaus hormono gamyba vyksta sunkiai. 40 minučių telefone prieš miegą sumažina melatoniną 20%”, – priduria Permės politechnikos ekspertė.
Norint sumažinti neigiamą poveikį, būtina įjungti mėlynos spalvos filtrą prietaise. Ji vis tiek bus spinduliuojama, bet mažiau intensyviai – kai kurie prietaisai leidžia ją sumažinti 70%. Taip pat galima naudoti specialius akinius, kurie blokuoja iki 90% mėlynos šviesos.
Kodėl išmanusis telefonas tamsoje – stresas akims?
Tinklainė turi du receptorių tipus: kūgelius – jie veikia esant geram apšvietimui, atsakingi už spalvinę regą, ir lazdelės – aktyvios tamsoje, bet duoda nespalvotą vaizdą. Tamsoje akys persijungia į lazdeles, o tai pablogina teksto aiškumą ir padidina fokusavimo laiką. Taigi net su ryškiu ekranu tamsiame kambaryje akys dirba streso režimu.
„Šviesos įjungimas dirbant prie kompiuterio ar telefono svarbus regėjimo įtampos mažinimui ir akių pervargimo prevencijai. Monitoriaus ekranas sukuria ryškų šviesos šaltinį, o darbas tamsoje lemia stiprų kontrastą tarp ekrano ir aplinkos, kas verčia akis įsitempti prisitaikymui. Papildomas apšvietimas padeda sumažinti šį kontrastą, todėl darbas tampa patogesnis ir saugesnis regėjimui”, – komentuoja PNIPU „Bendrosios fizikos” katedros profesorius, fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Krištopas.
Dirbtinė šviesa dieną: nauda ar žala
Paplitusi nuomonė, kad kuo šviesiau patalpoje, tuo geriau akims, – mitas.
„Dirbtinio apšvietimo įjungimas dieną bus naudingas, jei natūralaus nepakanka, pavyzdžiui, apsiniaukusiu ar ūkanotu oru. Tačiau jei jis perteklinis ar netinkamai organizuotas, pavyzdžiui, lempa yra nepatogioje vietoje, todėl daiktai meta šešėlius, arba jos spalva per šalta, tai gali neigiamai paveikti sveikatą ir darbingumą”, – aiškina Viktoras Krištopas.
Taigi biurai su intensyviu baltu apšvietimu didina darbuotojų streso lygį, nes perkrauna nervų sistemą ir netgi gali sutrikdyti serotonino gamybą. Be to, per ryškūs spinduliai vargina akis – vyzdys susiaurėja, kad sumažintų srautą, patenkantį ant tinklainės, bet tam reikia nuolatinio rainelės raumenų darbo. Pats nemalonus perteklinio apšvietimo pasekmė – sausos akies sindromas – lėtinė būklė, kai ragena negauna pakankamai drėgmės. Jis gali išsivystyti dėl to, kad kai aplink per šviesu, rečiau mirkčiojame, o tai provokuoja ašarų skysčio kokybės ar kiekio sutrikimą.
Apšvietos lygiui matuoti naudojami specialūs prietaisai – liuksmetrai. Jie būna profesionalūs (tikslesni) ir buitiniai (su 10-25% paklaida). Taigi, jei kyla abejonių dėl dirbtinės šviesos įjungimo dienos metu, galima pasinaudoti liuksmetru ir palyginti gautą reikšmę su higienos normomis.
Taigi paprastas iš pirmo žvilgsnio principas „kuo šviesiau, tuo geriau” ne visada veikia į naudą. Būtina stebėti savo streso lygį, akių raumenų įtampą ir net mirkčiojimo dažnį. Jei dirbtinės lempos kelia diskomfortą, geriau jų atsisakyti natūralios dienos šviesos naudai.
