Skaitmeninės apgaulės šešėlyje, į finansinių sukčių spąstus kasdien patenka vis naujos aukos. Tačiau didžiausia tragedija slypi ne tik prarastuose milijonuose eurų, bet ir aukų tylėjime, lydimame gilaus gėdos ir sumišimo jausmo. Apklausos duomenys atskleidžia nerimą keliančią realybę: 32 proc. Baltijos šalių gyventojų jaustųsi nejaukiai ar sugėdinti prisipažinti, jei patys taptų finansinio sukčiavimo aukomis. Ši tyla sukuria derlingą dirvą nusikaltėliams, leisdama jiems nuolat tobulinti savo schemas ir toliau griauti gyvenimus. Atvirumas ir abipusė parama yra būtinos priemonės kovoje su šia negailestinga grėsme.
Sukčių arsenalas plečiasi: milijonai prarasti skaitmeninėje begalybėje
Finansinio sukčiavimo metodai tampa vis sudėtingesni ir gudresni, o nusikaltėliai vis labiau įgudę manipuliuoti žmonių mintimis, plačiai naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis. Naujausi duomenys rodo, kad situacija išties dramatiška.
Remiantis Lietuvos bankų asociacijos (LBA) surinktais duomenimis, per pirmuosius dešimt 2024 m. mėnesių didžiausi Lietuvos bankai sėkmingai užkirto kelią sukčiavimo bandymams, kurių vertė viršijo 12 mln. eurų. Tačiau nepaisant to, sukčiams vis tiek pavyko išvilioti daugiau nei 15 mln. eurų. Iš viso 2024 m. iš Lietuvos bankų klientų buvo išviliota net 18 mln. eurų, tai yra 25 % daugiau nei prieš metus. Lietuvos policijos 2024 m. duomenys rodo, kad per pirmuosius 11 mėnesių iš gyventojų buvo išviliota daugiau nei 17 mln. eurų, užfiksuota virš 9000 sukčiavimo atvejų.
Pagrindiniai sukčiavimo metodai:
1. Telefono skambučiai Dažniausiai sukčiai naudoja telefono skambučius, apsimesdami banko, Lietuvos policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ar kitų valstybinių institucijų darbuotojais. Per pirmuosius šešis 2025 m. mėnesius balso skambučių sukčiavimas sudarė didžiąją dalį nuostolių – daugiau nei 6 mln. eurų, nuo kurių nukentėjo virš 700 žmonių.
2. „Deepfake” technologijos Vienas iš naujausių ir pavojingiausių sukčiavimo tipų yra vadinamosios „deepfake” technologijos naudojimas, leidžiantis imituoti aukos pažįstamo asmens balsą, sukuriant nelaimės ištikto giminaičio ar draugo iliuziją.
3. Netikros žinutės Pastebėtos naujos schemos, pavyzdžiui, netikros tekstinės žinutės apie „kvietimus” į teismą, VMI patikrinimus ar net absurdiškus dalykus, tokius kaip „kvietimas atlikti bausmę”.
4. Verslo taikiniai Sukčiai vis dažniau taikosi į smulkias ir vidutines įmones, ypač buhalterius ir vadovus, turinčius prieigą prie banko sąskaitų.
Psichologinės manipuliacijos tinklas: kodėl net ir protingiausi pasiduoda?
Pagrindinis finansinių sukčių ginklas yra ne technologijos, o gebėjimas manipuliuoti žmonių emocijomis. Jie tikslingai ieško savo aukų psichologinių, socialinių ir ekonominių silpnybių, pritaikydami savo schemas prie kiekvienos tikslinės auditorijos savybių ir norų.
- „Ignitis” įvedė abonentinį mokestį: vartotojai masiškai bėga į garantinį tiekimą
- Kodėl bankai ragina grįžti prie grynųjų pinigų: ekspertų įspėjimas lietuviams
- Gerai žinomas mechanikas ragina nebepirkti šių automobilių. „Patys sau išsikasite duobę”
- Kiek gausite „į rankas“ nuo 2026 metų? Pristatytas naujas GPM skaičiuoklės įrankis
- NASA paskelbė datą: artėja šimtmečio užtemimas
Pagrindinės manipuliacijos taktikos:
- Panikos kūrimas – sukčiai kuria įtemptas situacijas dėl neva nykstančių lėšų ar baudžiamųjų procesų
- Autoriteto išnaudojimas – apsimetama valstybinių institucijų atstovais
- Izoliacijos taktika – aukos įtikinamos niekam nesakyti ir meluoti banko darbuotojams
- Laiko spaudimas – reikalaujama veikti „čia ir dabar”, nepaliekant laiko apmąstymams
Nerimą kelia tai, kad sukčių aukomis vis dažniau tampa aukštąjį išsilavinimą turintys ir net vadovaujančias pareigas užimantys asmenys. Tokie žmonės dažnai įsitikinę, kad negali tapti finansinių sukčių auka, todėl praranda itin dideles pinigų sumas.
Dažniausios sukčiavimo rūšys Lietuvoje:
1. Investicinis sukčiavimas Žadamas didelis pelnas su minimalia rizika, įtikinant aukas investuoti į fiktyvias platformas. Tokių schemų aukomis dažnai tampa vyresnio amžiaus žmonės, kurie netgi ima greituosius kreditus.
2. Romantinis sukčiavimas Sukčiai užmezga ilgalaikį emocinį ryšį apsimesdami kareiviais, jūreiviais ar verslininkais užsienyje. Užmezgę pasitikėjimą, pradeda prašyti finansinės pagalbos. Aukomis dažnai tampa moterys, ypač vyresnės nei 50 metų.
3. Socialinių tinklų sukčiavimas Nuo netikrų pasiūlymų platinimo iki tikrų profilių užgrobimo, siekiant gauti prieigą prie kontaktų sąrašų ir skleisti melagingas naujienas.
Visuomenės veidrodis: kas tyli, o kas pasiruošęs kalbėti?
Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidžia prieštaringą visuomenės požiūrį į finansinio sukčiavimo aukos vaidmenį:
- 44 % Lietuvos gyventojų nesigėdytų pripažinti, kad tapo sukčiavimo auka
- 32 % jaustųsi nejaukiai ar sugėdinti
- 27 % būtų pasirengę viešai pasidalinti šia patirtimi
- 40 % dalintųsi tik su artimiausiais draugais ar šeima
- 16 % tai darytų anonimiškai
- 17 % nėra tikri, ar apskritai norėtų apie tai kalbėti
Amžiaus grupių skirtumai:
- 40–49 metų – atviriausia grupė (34 % norėtų viešai dalintis)
- 18–29 metų – uždariausia grupė (tik 17 % norėtų atvirai kalbėti)
Jaunų žmonių uždarumas gali būti susijęs su noru išlaikyti „tobulą” skaitmeninį įvaizdį ir išvengti viešo pasmerkimo.
Laikas nutraukti tylą: budrumo ir kolektyvinės gynybos kelias
Lietuvos bankų asociacijos ir policijos ekspertai pabrėžia, kad kuo atviriau visuomenė kalba apie sukčiavimo atvejus, tuo sunkiau sukčiams pakartoti savo metodus. Atvirumas ir abipusė parama yra esminės priemonės kovoje su finansiniu sukčiavimu.
Pagrindinės saugumo taisyklės:
- Niekada neatskleiskite:
- Internetinės bankininkystės prisijungimo duomenų
- Mokėjimo kortelių numerių ir PIN kodų
- Patvirtinimo kodų, gautų SMS žinutėmis
- Atminkite:
- Bankai ir valstybinės institucijos NIEKADA neprašo įdiegti nuotolinės prieigos programų („AnyDesk”, „TeamViewer”)
- NIEKADA neprašoma pervesti pinigų „saugumo” tikslais
- Tikri banko darbuotojai NIEKADA neprašo perduoti kortelių kurjeriui
- Įtarus sukčiavimą:
- Nedelsiant nutraukite pokalbį
- Susisiekite su savo banku oficialiais kanalais
- Praneškite policijai tel. 112
- Išsaugokite visą turimą informaciją
Prevencijos žingsniai:
- Šeimoje – pasikalbėkite apie sukčiavimo riziką, ypač su vyresnio amžiaus artimaisiais
- Susitarkite dėl „saugos žodžių” ar veiksmų plano netikėtų skambučių atveju
- Sekite naujausią informaciją apie sukčiavimo schemas
- Dalinkitės patirtimi – tai padeda kitiems išvengti panašių klaidų
Išvada
Skaitmeniniame amžiuje, kai sukčiavimas nuolat vystosi ir prisitaiko prie naujausių technologijų, nuolatinis švietimas apie naujausias schemas tapo būtinybe. Bankų, Lietuvos policijos, ryšio operatorių ir visuomenės bendradarbiavimas yra vienintelis būdas veiksmingai kovoti su šia augančia grėsme.
Tik atvirai kalbėdami, dalydamiesi patirtimi ir suvienydami jėgas galime sukurti stipresnę ir saugesnę visuomenę, kurioje sukčiams lieka vis mažiau vietos. Jūsų tylėjimas – sukčių sėkmės garantas. Jūsų atvirumas – kitų apsauga.
