Ar kada susimąstėte, kad visata, kurią matome naktiniame danguje, gali būti ne amžina, o tik laikinas reiškinys, pasmerktas chaotiškam pabaigai? Naujausi tyrimai, publikuoti šių metų kovą ir liepos mėnesiais, rodo, kad tamsioji energija – paslaptinga jėga, skatinanti visatos plėtimąsi – gali evoliucionuoti, silpnėti ar net keisti kryptį. Tai reiškia, kad mūsų supratimas apie kosmoso likimą – nuo amžino šalčio iki galbūt katastrofiško plyšimo – pakibo ant plauko. Amerikos astronomų tyrimai kelia rimtas abejonių: situacija blogesnė nei manėme, nes jei tamsioji energija nėra pastovus kosmoso variklis, visata gali susitraukti, susidėti ar baigtis netikėtu būdu. Remdamiesi Dark Energy Spectroscopic Instrument (DESI) duomenimis ir NASA įžvalgomis, atskleidžiame, kas slypi už šios kosminės krizės, kodėl mokslininkai nerimauja ir ką tai reiškia žmonijai. Jei žvaigždės – jūsų nakties draugės, šis straipsnis privers jus pažvelgti į dangų kitaip!
Tamsioji energija: paslaptinga jėga, kuri valdo visatą
Tamsioji energija – tai hipotetinė forma, sudaranti apie 68 proc. visatos masės-energijos, skatinanti jos plėtimąsi nuo Didžiojo Sprogimo prieš 13,8 mlrd. metų. Iki šiol mokslininkai manė, kad ji – pastovus „kosminis konstantas“, kaip Einšteino teorijoje, vedantis prie „Didžiojo Šalčio“ (Big Freeze) scenarijaus: visata plėsis amžinai, žvaigždės užges, o galiausiai liks tik tuštuma. Tačiau 2025 m. DESI tyrimas, analizavęs milijonus galaktikų, rodo, kad tamsioji energija gali evoliucionuoti – silpnėti su laiku. „Tai kaip variklis, kuris pradeda strigti – visata gali sulėtėti, o tai keičia viską, ką žinojome“, – komentuoja DESI vadovas Michael Turner iš Čikagos universiteto.
Šie duomenys, surinkti stebint 6 milijonus galaktikų ir kvazarų, rodo, kad tamsioji energija veikia nekonstantiškai: ji galėjo būti stipresnė praeityje ir silpnėja dabar. Tai kelia abejonių dėl visatos ateities – nuo lėto plėtimosi iki galbūt atvirkščio susitraukimo.
Nauji tyrimai: kas atsitiko ir kodėl situacija bloga
Pagrindinis atradimas – iš DESI observatorijos Naujojoje Meksikoje, kuri nuo 2021 m. renka duomenis apie visatos plėtimąsi. Kovą publikuotas tyrimas „Physical Review Letters“ žurnale analizavo 11 milijonų galaktikų ir nustatė, kad tamsioji energija silpnėja – jos tankis mažėja 10–20 proc. per milijardus metų. Liepos mėnesį Hilo universiteto tyrimas, stebėjęs sprogstančias žvaigždes (supernovas), patvirtino: jei energija evoliucionuoja, visatos plėtimasis gali sulėtėti po 10 mlrd. metų, o tai reiškia, kad galaktikos pradės artėti viena prie kitos, sukeldamos kosminius susidūrimus.
„Situacija blogesnė nei manėme – jei tamsioji energija nėra pastovus, mūsų modeliai griūva, o ateitis tampa nenuspėjama“, – sako NASA mokslininkė Sarah Hoefler, dirbanti prie Roman kosminio teleskopo. Tai reiškia, kad vietoj ramios, bet šalčios pabaigos visata gali patirti „Didįjį Plyšimą“ (Big Rip), kai tamsioji energija plyš viską – nuo galaktikų iki atomų – arba netikėtai susitraukti į „Didįjį Suspaudimą“ (Big Crunch).
Galimos visatos ateities: nuo rojų iki katastrofos
Nauji tyrimai atgaivina senas diskusijas apie visatos likimą. Štai pagrindiniai scenarijai, remiantis 2025 m. duomenimis:
| Scenarijus | Aprašymas | Tikimybė pagal naująsiais tyrimais | Pasekmės žmonijai |
| Didysis Šaltis (Big Freeze) | Visata plėsis amžinai, žvaigždės užges, liks tuštuma. | Mažėjanti (nuo 70 proc. iki 50 proc.) | Žemė taps negyvenama po 5 mlrd. metų, bet lėta pabaiga. |
| Didysis Plyšimas (Big Rip) | Tamsioji energija stiprėja, plyš viską – galaktikas, planetas, atomus. | Didėjanti (iki 30 proc.) | Katastrofa po 20–30 mlrd. metų – viskas plyš. |
| Didysis Suspaudimas (Big Crunch) | Plėtimasis sulėtėja, visata susitraukia į tašką. | Nauja galimybė (10–20 proc.) | Žvaigždės susidurs, Žemė sudegins po 10 mlrd. metų. |
| Stabilus Plėtimasis | Energija stabilizuojasi, visata plėsis, bet lėčiau. | Neaiški (40 proc.) | Žemė išliks ilgiau, bet galaktikos nutols. |
Šie scenarijai – ne mokslinė fantastika, o pagrįstos prielaidos, kurios gali pasikeisti su naujais duomenimis iš James Webb teleskopo ar Euclid misijos.
Mokslininkų nerimas: kas toliau?
„Šie rezultatai – kaip žaibo smūgis kosmologijoje. Jei tamsioji energija evoliucionuoja, turime perrašyti vadovėlius“, – sako fizikas Carlos Frenk iš Daumno observatorijos. NASA planuoja Roman teleskopo misiją 2027 m., kuri patikrins DESI duomenis, bet kol kas situacija – „bloga“, nes abejonės trukdo prognozuoti Žemės likimą.
- „Swedbank“ pagaliau paaiškino, kodėl mažina grynųjų pinigų išėmimo limitus: nuo lapkričio tai palies visus klientus
- Svajonės pildosi Vilniuje: BYD salonas atidarytas su ateities vizija, nauju miesto hitu ir gilių kava
- Naujas „Lidl” šūkis: „VERTA”. Atnaujintas prekės ženklas ir stiprinamas ryšys su klientais
- Karo prievolė 2026: ką turi žinoti šauktiniai, darbdaviai ir studentai?
- „Revolut“ meta iššūkį tradiciniams bankams: milijardinės investicijos ir ypatingas dėmesys Lenkijai
Išvada: visata – paslaptis, kuri verčia mus mąstyti
Nauji tyrimai rodo, kad visatos ateitis – neaiški ir galbūt bauginanti, bet tai ir galimybė perrašyti istoriją. Jei tamsioji energija evoliucionuoja, kosmosas gali baigtis ne ramiai, o dramatiškai – nuo plyšimo iki susitraukimo. Tačiau mokslas nesustoja: artimos misijos gali atsakyti į klausimus, kurie kyla nuo Einšteino laikų. Žvelgdami į žvaigždes, prisiminkime: visata – ne tik paslaptis, bet ir priminimas, kad mūsų laikas ribotas. Jei norite daugiau kosminių naujienų, sekite DESI ar NASA – ateitis pakibo ant plauko, bet mūsų smalsumas – stipresnis. Pasidalinkite mintimis socialiniuose tinkluose: kokia visatos pabaiga jus baugina labiausiai?
Šaltiniai:
https://www.ohio.edu/news/2025/03/universe-might-be-changing-new-desi-data-shows-dark-energy-may-evolve-over-time
https://www.theguardian.com/science/2025/mar/19/dark-energy-mysterious-cosmic-force-weakening-universe-expansion
