Lapkričio pabaigoje, kai grėblį ir kaplį jau ruošiu padėti į sausą vietą, apžiūriu ir jų medines rankenas. Po darbų jos būna apsinešusios žemėmis, o nuo lietaus ar drėgnų pirštinių mediena vietomis patamsėjusi. Jei paviršius sausas ir neįtrūkęs, prieš sandėliuodama jį plonai patepu sėmenų aliejumi.
Šį darbą įtraukiau į įrankių priežiūrą, nes rankena nuolat liečiasi su delnais ir gauna drėgmės. Nesitikiu, kad aliejus pavers medį atsparų vandeniui ar paslėps jau atsiradusius pažeidimus. Man rūpi paprastas patikrinimas: ar po paros paviršius nebelipnus ir ar ant jo užlašintas vanduo susigeria lėčiau nei ant neapdorotos vietos.
Ko reikia ir ką patikrinu prieš tepant
Naudoju sėmenų aliejų, švarią medvilninę šluostę, sausą skudurėlį ir, jei rankena šiurkšti, smulkų švitrinį popierių. Nedidelis buteliukas dažnai kainuoja apie 5–10 €, bet kaina priklauso nuo pakuotės, gamintojo ir to, ar aliejus paruoštas medienai. Prieš pirkdama perskaitau etiketę: skirtingų produktų naudojimo ir džiūvimo nurodymai gali skirtis.
Pirmiausia pažiūriu, ar rankena nėra įskilusi, atšokusi nuo įrankio galvutės arba pradėjusi pūti. Aliejus tokių trūkumų nesutaiso. Jei kotas kliba ar yra gilių įtrūkimų, jo nebetepu kaip vienintelio sprendimo – įrankį taisau arba keičiu kotą. Taip pat patikrinu, ar mediena iš tikrųjų sausa. Drėgnos rankenos į spintą ar pašiūrę su aliejumi nededu.
Žemesnėje nei maždaug 10–15 °C temperatūroje džiūvimas gali užtrukti ilgiau, todėl nepalieku įrankių šaltame, drėgname sandėliuke tikėdamasi, kad aliejus sustings per naktį. Dirbu sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kurios temperatūra atitinka ant pakuotės nurodytas sąlygas. Šalia nelaikau atviros liepsnos ar veikiančio šildytuvo.
Kaip paruošiu ir patepu rankenas
-
Nuo grėblio ir kaplio kotų nuvalau žemes bei dulkes. Jei mediena drėgna, leidžiu jai visiškai išdžiūti, o ne bandau darbą užbaigti tą pačią minutę.
-
Šiurkščias vietas lengvai perbraukiu smulkiu švitriniu popieriumi medienos kryptimi. Stipriai nešlifuoju: tik pašalinu kyšančius plaušelius, kad rankena būtų patogi laikyti. Dulkes kruopščiai nuvalau sausa šluoste.
-
Ant švarios šluostės užpilu nedaug aliejaus ir juo padengiu medieną plonu, tolygiu sluoksniu. Geriau pradėti nuo mažo kiekio ir prireikus įpilti dar. Įrankio metalinės dalies ir vietos, kur kotas jungiasi su galvute, be reikalo neaplieju.
-
Pagal produkto etiketę palaukiu, kol aliejus įsigers, o perteklių nuvalau švaria šluostės dalimi. Nepalikta riebi bala džiūsta lėčiau ir dažniau lieka lipni. Įrankius padedu taip, kad kotai nesiliestų su siena ar kitais daiktais.
-
Po maždaug paros pirštu patikrinu mažiau matomą vietą. Jei paviršius vis dar lipnus ar riebuojasi, vandens lašo bandymo neatlieku: dar palaukiu ir, jei reikia, vadovaujuosi pakuotės instrukcija.
Ką parodo patikra po paros
Jei paviršius nebelipnus, ant nedidelės, lengvai nuvalomos vietos užlašinu vieną vandens lašą. Stebiu, ar jis kurį laiką laikosi ant paviršiaus, ar greitai išsisklaido ir patamsina medieną. Po kelių minučių lašą nušluostau. Šis bandymas nėra tikslus matavimas: medienos rūšis, ankstesnis naudojimas ir likusi drėgmė gali pakeisti rezultatą.
Lyginu ne visą įrankį, o nedidelį apdorotą plotą su vieta, kurios aliejumi neliečiau, jei tokia yra ir ją galima saugiai pasiekti. Mažiau įsigeriantis ar lėčiau medieną patamsinantis lašas man rodo tik ankstyvą skirtumą. Viena para dar negarantuoja, kad aliejus visiškai sukietėjo, ypač jei patalpa vėsi. Jei gamintojas nurodo ilgesnį džiūvimo laiką, pasitikiu etikete, o ne savo laikrodžiu.
Šluostę, kuria tepiau aliejų, palieku ištiestą lauke ant nedegaus paviršiaus, atokiai nuo lapų, malkų ir pastatų, kol visiškai išdžius, o ne suglamžau ir numetu į kibirą. Aliejumi suteptos šluostės gali savaime įkaisti ir užsidegti. Taip pat vadovaujuosi ant pakuotės pateiktais šluosčių ir likusio aliejaus tvarkymo nurodymais.
Ko nedarau ir kiek tai užtrunka
Nepilu storo aliejaus sluoksnio vien tam, kad rankena blizgėtų. Perteklius gali likti lipnus, o pirštinės ar rankos jį perneš ant kitų daiktų. Neteptu ir nešvarios, drėgnos medienos: pirmiausia nuvalau, išdžiovinu, tik tada sprendžiu, ar paviršiui reikia priežiūros. Jei kotas jau stipriai skilęs, aliejumi jo „nesutvirtinu“.
Aktyvaus darbo dviem rankenoms paprastai užtenka maždaug 20–30 minučių, neskaičiuojant džiūvimo ir laukimo iki kitos dienos. Sėmenų aliejaus užtenka nedaug, tad vien dėl šio darbo viso buteliuko sunaudoti nereikia. Po paros patikrinu lipnumą, o vandens lašą bandau tik tada, kai mediena sausa ir paviršius neberiebus.
Mano patarimas: tepu plonai, o vandens lašo bandymą laikau tik palyginimu, ne įrodymu, kad rankena tapo atspari drėgmei. Jei po paros ji lipni, aliejui duodu daugiau laiko ir nesandėliuoju rankenos suspaustos tarp kitų daiktų.
Taip paruoštas grėblio ir kaplio rankenas prieš žiemą laikau švarias ir sausas. Kiekvieną sezoną pirmiausia įvertinu pačią medieną, o aliejumi tepu tik tada, kai tam yra prasmės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar sėmenų aliejumi galima tepti grėblio kotą?
Taip, jei medinis kotas švarus, sausas ir neįskilęs, o pasirinkto aliejaus etiketė leidžia jį naudoti medienai. Tepkite ploną sluoksnį ir nuvalykite perteklių pagal gamintojo nurodymus.
Kiek laiko džiūsta sėmenų aliejus ant medinės rankenos?
Tai priklauso nuo produkto, sluoksnio storio, temperatūros ir vėdinimo, todėl viena para nėra universali džiūvimo riba. Jei kotas lipnus, palaukite ilgiau ir laikykitės ant pakuotės nurodyto laiko.
Ar galima įrankio rankeną tepti, jei ji dar drėgna?
Geriau palaukti, kol mediena visiškai išdžius, nes drėgmė gali trukdyti aliejui įsigerti. Laikykite kotą šiltoje, vėdinamoje vietoje, bet nedžiovinkite jo prie atviros liepsnos ar labai karšto šildytuvo.
Kaip saugiai išmesti sėmenų aliejumi suteptą šluostę?
Nesuglamžykite ir nepalikite jos krūvoje, nes aliejumi sutepta šluostė gali savaime įkaisti. Džiovinkite ją ištiestą lauke ant nedegaus paviršiaus, atokiai nuo degių daiktų, ir vadovaukitės produkto etiketės nurodymais.
