Mokslininkai atrado, kada išmanieji telefonai skleidžia intensyviausią radiaciją

Ne paslaptis, kad išmanieji telefonai skleidžia įvairių tipų spinduliuotę, kuri gali neigiamai paveikti žmones. Sužinokite, kada ji intensyviausia.

Šiais laikais išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi – juos naudojame bendraudami, dirbdami, ieškodami informacijos ir net ilsėdamiesi. Tačiau už patogumo slypi nematoma pusė – elektromagnetinė spinduliuotė, kurią įrenginiai skleidžia nuolat. Nors apie tai kalbama jau daugelį metų, visuomenėje vis dar vyrauja skirtingos nuomonės – ar tai pavojinga, ar nekenksminga?

Kokią spinduliuotę skleidžia išmanieji telefonai?

Visi mūsų aplinkoje esantys elektroniniai prietaisai, įskaitant mobiliuosius telefonus, skleidžia nejonizuojančias elektromagnetines bangas. Šio tipo spinduliuotė negali išmušti elektronų iš gyvų organizmų ar medžiagų atomų. Teoriškai ji laikoma saugia. Kita vertus, jonizuojančioji spinduliuotė yra pavojinga, nes gali atjungti elektronus, sukurdama elektra įkrautas daleles. Žmonės gali būti veikiami šio tipo spinduliuotės, pavyzdžiui, naudodamiesi medicinos prietaisais arba ilgai būdami saulėje.

Tyrėjų teigimu, išmanieji telefonai skleidžia kelių rūšių spinduliuotę – infraraudonąją spinduliuotę, radijo bangas ir žemo dažnio bangas (nuo 2 iki 15 Hz).

Kada mobilusis telefonas daro daugiausia žalos

Didžiausia spinduliuotė gaunama, kai skambinama ir telefonas palaiko ryšį su mobiliojo ryšio bokštu. Žinoma, vienas skambutis nepadarys žalos, nes spinduliuotės lygis yra per žemas, tačiau problema slypi ilgalaikiame ir kaupiamajame jos poveikyje.

Dažniausia sveikatos problema, pastebima dėl tokios spinduliuotės, yra spengimas ausyse. Žmonės, intensyviai naudojantys telefonus, pradeda jausti pasekmes po 40–50 metų amžiaus. Nuolatinis spinduliuotės poveikis skambučių metu gali susilpninti klausą ir prisidėti prie sutrikimų atsiradimo.

Kaip sumažinti poveikį

Mokslininkai rekomenduoja du veiksmingus sprendimus radiacijos poveikiui sumažinti. Pirma, tarp telefono ir jo dėklo padėkite aliuminio plokštelę – tai užtikrins apsaugą, kai įrenginys bus kišenėje ir nebus naudojamas. Tokią apsaugą galima gauti naudojant tinkamą telefono dėklą, rinkoje taip pat yra specialiai šiam tikslui sukurtų modelių.

Papildomos rekomendacijos:

• Kiek įmanoma sutrumpinkite pokalbių trukmę
• Kalbėdami telefonu, naudokite garsiakalbį
• Palaukite kelias sekundes, kol užsimegs ryšys, ir tik tada pridėkite telefoną prie ausies
• Naktį laikykite prietaisą bent 2 metrų atstumu nuo galvos
• Nedėkite telefono po pagalve

Idealiu atveju telefonas turėtų būti 2–3 metrų atstumu nuo lovos.

Spinduliuotė yra elektromagnetinio lauko, sklindančio erdvėje, svyravimas. Atvirkštinio kvadrato dėsnis teigia, kad poveikis mažėja proporcingai atstumui – padvigubinus atstumą iki spinduliuotės šaltinio, jos stiprumas sumažėja keturis kartus.

Mokslininkai vis dar tiria ilgalaikį elektromagnetinės spinduliuotės poveikį žmonėms. Latvijoje parduodami prietaisai turi būti išbandyti, siekiant užtikrinti, kad spinduliuotės lygis neviršytų leistinų ribų, ir turėti reikiamus sertifikatus.

Išmanusis telefonas yra naudinga priemonė, tačiau nereikėtų pamiršti ir pagrįstų atsargumo priemonių. Saikingas įrenginio naudojimas, keli paprasti kasdieniai įpročiai ir žinios apie radiacijos poveikį gali sumažinti galimą riziką. Juk technologijos sukurtos tarnauti žmonėms, o ne kenkti jų sveikatai – todėl sumanus naudojimas yra raktas į komforto ir saugumo pusiausvyrą.