Prisimenate „Siemens A50″? O „CX65″ su spalvotu ekranu? Šie telefonai buvo patikimumo ir statuso simbolis. 2000-aisiais vokiečių prekės ženklas užtikrintai stovėjo šalia „Nokia”, „Sony Ericsson” ir „Motorola”.
Tačiau šiandien jo nebėra – nei parduotuvių lentynose, nei jaunesnių kartų atmintyje. Kas iš tikrųjų nutiko „Siemens” – ir kodėl jo išnykimas vis dar kelia kartėlį tiems, kurie laikė šiuos prietaisus rankose?
Sukurta revoliucijai
„Siemens” mobiliųjų telefonų padalinio istorija prasidėjo devintojo dešimtmečio pradžioje, kai bendrovė pradėjo veikti telekomunikacijų srityje. 1994 m. pasaulis išvydo „Siemens S1″ – didžiulį telefoną su išorine antena pagal šių dienų standartus. Tačiau tai buvo tik pradžia.
Tikrasis pakilimo laikotarpis buvo 1999–2005 m. „Siemens” išleido vienus patikimiausių, stilingiausių ir technologiškai pažangiausių savo laikmečio įrenginių. Pardavimų viršūnėje buvo M (atsparūs vandeniui), CX (jaunatviški, spalvingi), S (verslo segmento) ir SL (kompaktiški modeliai) serijų telefonai.
Kas antras paauglys svajojo apie „Siemens C60″ su polifonija, tačiau rimti vyrai pasirinko „Siemens S55″ – statuso ir intelekto simbolį. Įrenginiai buvo vokiškai patikimi, su gerai apgalvota sąsaja ir pritaikymo galimybe, kurią kiti gamintojai pasiūlė tik po metų.
Kada viskas pradėjo klostytis blogai?
Galite manyti, kad problemų nebuvo jokių. Tačiau jau 2004 m. pasirodė nerimą keliančių signalų:
- Padidėjusi konkurencija iš „Nokia” ir naujų žaidėjų iš Azijos
- Techniškai atsilikusių naujų modelių išleidimo vėlavimai
- Programinės įrangos klaidos: daugelis prisimena delsą, perkrovimus ir programinės įrangos problemas
- Silpnas multimedijos galimybių reklamavimas – „Siemens” praleido akimirką, kai mobilieji telefonai tapo pramogų centrais
Ir galbūt pagrindinis smūgis – miglota rinkodaros strategija. „Samsung” daugiausia dėmesio skyrė ryškiems ekranams ir kameroms, „Nokia” – žinutėms ir žaidimams, o „Siemens” liko „techniškai tobulas, bet nuobodus”.
Legendos pabaiga: pardavimas „BenQ” ir žlugimas
2005 m. „Siemens” pardavė savo mobiliųjų telefonų padalinį Taivano bendrovei „BenQ”. Buvo daug vilčių, kad prekės ženklas įgaus antrą kvėpavimą, derindamas vokišką kokybę su azijietišku dinamiškumu.
- Automobilio garsiakalbiai pažeidė vairuotojo klausą. Neįprasta teismo byla Amerikoje
- Pirmoji informacija apie būsimo „Nubia“ flagmano „Z80 Ultra” galimybes
- Degalai Lietuvoje pigs ar brangs? Kodėl naftos kainų kritimas ne visada virsta pigesniu kuru degalinėse
- 5 programėlės, kurios slapta eikvoja bateriją – beveik kiekvienas turi jas savo telefone
Tačiau nutiko priešingai: „BenQ” nesugebėjo valdyti padalinio. Jau 2006 m. bendrovė paskelbė apie savo dukterinės įmonės „BenQ Mobile” bankrotą. Gamyklos Vokietijoje buvo uždarytos, o tūkstančiai darbuotojų liko be darbo. Tuo metu iš parduotuvių lentynų dingo „Siemens” telefonai.
Kas dabar nutiko „Siemens” prekės ženklui?
Svarbu suprasti: „Siemens” kaip korporacija yra gyva ir stipri. Ji tiesiog orientuota į B2B sektorių – pramonės automatizavimą, medicinos technologijas, energetiką ir programinės įrangos kūrimą. Aukštųjų technologijų srityje „Siemens” vis dar yra viena iš pasaulio lyderių.
Tačiau į vartotojų rinką įmonei uždarytos durys. Ji pasirinko didelius projektus, o ne kaprizingą masinį vartotoją.
Kodėl „Siemens” vis dar prisimenama?
- Patikimumas. Šie telefonai tikrai „gyveno amžinai” – daugelis įrenginių vis dar įsijungia ir priima tinklo signalą
- Sąžiningumas detalėse. Korpusas, klavišai, net spragtelėjimo garsas – viskas įkvėpė pasitikėjimą
- Nesenstantis dizainas. „Siemens” telefonai nesekė mados – jie buvo funkcionalūs ir logiški
Vartotojai, ypač vyresniosios kartos, vis dar prisimena juos su nostalgija. Nes „Siemens” yra eros, kai daiktai buvo gaminami „sąžiningai”, o ne „pardavimams”, simbolis.
Ar „Siemens” vis dar gali grįžti prie mobiliųjų telefonų?
Techniškai taip. Praktiškai tai neturi prasmės.
Mobiliosios technologijos jau seniai perėjo prie kamerų, dirbtinio intelekto, sulankstomų ekranų ir visiškos integracijos su internetu. „Siemens” dar nėra pasirengusi šiai konkurencijai. Ji nežino, kaip „parduoti emocijas”, o 2020-aisiais tai svarbiau nei patikimumas.
Paskutinė tiesa: „Siemens” tapo legenda, nes laiku pasitraukė
Paradoksalu, bet faktas toks: jei „Siemens” būtų likusi rinkoje ir toliau „kritusi”, būtų praradusi pagarbą. Bet taip ji pasitraukė atminties viršūnėje, kaip dainininkas, kuris nesugadino savo balso, o tiesiog dingo nuo scenos.
Galbūt todėl „Siemens” telefonai sukelia šiltas emocijas net ir tiems, kurie jau seniai perėjo prie „iPhone”.
„Siemens” nepralaimėjo. Ji tiesiog pasirinko kitą kelią. Ir tai tikriausiai buvo protingiausias sprendimas per visą prekės ženklo istoriją.
