63 proc. pramonės įmonių jau investavo į energijos vartojimo efektyvumą, dar 29 proc. planuoja tai padaryti per artimiausius 12 mėnesių, tačiau rezultatai išlieka fragmentiški ir netolygūs. Energijos sąnaudos vidutiniškai sudaro ketvirtadalį bendrų veiklos kaštų, o beveik 60 proc. įmonių teigia, kad kylančios energijos kainos daro spaudimą jų veiklos pelningumui.
Energijos vartojimo efektyvumas tapo strateginiu klausimu, tiesiogiai susijusiu su įmonių pelningumu ir rizikos valdymu. Vis dėlto, naujausia ABB ataskaita atskleidžia, kad daugeliui pramonės organizacijų vis dar sudėtinga ketinimus paversti sistemingai įgyvendinamais sprendimais.
Tyrimas, atliktas kartu su „Sapio Research“, apėmė 2 700 aukščiausio lygio sprendimų priėmėjų iš 15 skirtingų valstybių ir 15 skirtingų pramonės sektorių. Kaip atskleidžia rezultatai, 63 proc. įmonių jau investavo į energijos vartojimo efektyvumą, o dar 29 proc. planuoja tai padaryti per artimiausius metus. Vis dėlto pažangą vis dažniau riboja įgyvendinimo iššūkiai.
Energija vis dar brangi našta veiklos rezultatams
Vidutiniškai energija vis dar sudaro apie ketvirtadalį veiklos sąnaudų, o beveik 60 proc. įmonių teigia, kad augančios energijos kainos ir toliau kelia grėsmę pelningumui, nepaisant pastaruoju metu stabilesnių didmeninės energijos rinkų. Problema slypi ne ambicijų ar finansavimo trūkume. Vadovams vis dažniau tenka spręsti ne staigių kainų šuolių, o ilgalaikio kainų nepastovumo ir struktūrinės rizikos klausimus.
Pasak ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovo Justino Pesliako, įmonės pereina prie naujos strateginės realybės: „Energijos vartojimo efektyvumas tapo verslo tęstinumo, reguliacinių reikalavimų laikymosi ir ilgalaikės vertės kūrimo pagrindu. Tai viena iš sąlygų, leidžiančių išlikti rinkoje. Šiandien verslo lyderiai siekia optimizuoti energijos vartojimą, tačiau didžiausias iššūkis yra nuoseklus sprendimų diegimas dideliu mastu ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tam reikia ne tik technologijų, bet ir aiškios strategijos, duomenimis grįsto sprendimų priėmimo bei skirtingų organizacijos funkcijų bendradarbiavimo.“
Skaitmenizacija sparčiai plečiasi, tačiau rezultatų dar trūksta
Tyrimas rodo, kad skaitmeninis pasirengimas tapo plačiai paplitęs. 67 proc. respondentų jau naudoja arba yra pasirengę diegti skaitmeninius energijos valdymo sprendimus. Vis dėl to pažanga nėra tolygi. Nors net 81 proc. vadovų sutinka, kad investicinius sprendimus turėtų lemti bendrosios nuosavybės sąnaudų (TCO) principas, tik 37 proc. įmonių jį taiko nuosekliai.
- Elektros kainos Baltijos regione per savaitę pakilo 69 proc.
- Populiarūs rauginti produktai ir jų vieta šiuolaikinėje mityboje
- Finansų ministerija pristatys atnaujintą ekonominės raidos scenarijų
- Kaip tinkamai užbaigti el. laišką, kad sulauktumėte atsakymo
- Kodėl dirbtinio intelekto generuojami slaptažodžiai nėra tokie saugūs, kaip manoma
Be to, atsakomybė už energijos vartojimo efektyvumą daugelyje organizacijų išlieka išskaidyta tarp skirtingų padalinių – vadovybės, gamybos, tvarumo, priežiūros ir finansų. Dėl to dažnai nėra vienos aiškiai atsakingos funkcijos.
„Per pastaruosius kelerius metus aiškiai matome, kad kliūtys energijos vartojimo efektyvumui keičiasi“, – priduria Justinas Pesliakas. „Jei anksčiau pagrindinis klausimas buvo finansavimas, šiandien dažniau susiduriama su praktiniais įgyvendinimo iššūkiais – duomenų prieinamumu, kompetencijų trūkumu ir sudėtinga atsakomybių struktūra organizacijose. Pavyzdžiui, nuo 2022 m. energijos vartojimo efektyvumą kaip didžiausią problemą įvardijančių įmonių dalis sumažėjo nuo 50 iki 43 proc. Tai rodo, kad įmonės jau supranta efektyvumo svarbą, tačiau joms reikia aiškesnio kelio, kaip šiuos sprendimus sistemingai įdiegti ir valdyti.“
Atsinaujinanti energija nėra galutinis sprendimas
Tyrimas taip pat atskleidžia augančią vadinamojo „pasitenkinimo po perėjimo prie atsinaujinančios energijos“ riziką. Tarp organizacijų, kurios jau naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius (39 proc. respondentų), daugiau nei trečdalis pripažįsta, kad jų dėmesys energijos efektyvumui sumažėjo.
Nors atsinaujinanti energija leidžia sumažinti energijos gamybos poveikį klimatui, ji pati savaime nemažina suvartojamos energijos kiekio. Tai reiškia, kad net ir įmonės, naudojančios žaliąją energiją, vis dar turi daug galimybių didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Dėl to praleidžiamos galimybės stiprinti veiklos atsparumą, geriau kontroliuoti ilgalaikes sąnaudas ir mažinti priklausomybę nuo kainų svyravimų.
Pramonės transformaciją nulems gebėjimas įgyvendinti
Kitas pramonės energetinės transformacijos etapas bus apibrėžtas gebėjimu įgyvendinti pokyčius. Nors daugelis įmonių imasi iniciatyvų, jos dažnai išlieka pavienės, nepakankamai koordinuotos ir neturi ilgalaikės struktūros.
„Didžiausia šiandienos užduotis pramonėje – ne tik identifikuoti energijos taupymo galimybes, bet ir jas nuosekliai įgyvendinti“, – teigia Justinas Pesliakas. „Todėl vis svarbesnis tampa kompleksinis požiūris: nuo energijos vartojimo diagnostikos ir varikliais varomų sistemų modernizavimo iki skaitmeninių optimizavimo sprendimų bei viso gyvavimo ciklo paslaugų. Tik toks integruotas energijos valdymas leidžia pavienes iniciatyvas paversti ilgalaikiu veiklos efektyvumu.“
Atsisiųsti ataskaitą: end-to-end energy intelligence
ABB yra pasaulinė elektrifikacijos ir automatizavimo technologijų lyderė, kuri skatina tvaresnę ir išteklius tausojančią ateitį. Bendrovės sprendimai apjungia inžinerines žinias ir programinę įrangą tam, kad padėtų pramonės įmonėms pasiekti aukštą našumo lygį, kartu veikti efektyviau, produktyviau ir tvariau, taip įgyjant konkurencinį pranašumą.
