Naujausias „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojų įsivaizduojama ori senatvė šiandien kainuoja brangiau nei prieš metus. Apklausos duomenimis, dauguma dirbančiųjų matytų save patenkintus tik tokiu atveju, jei senatvėje gautų 1,2–1,5 tūkst. eurų pensiją. Tai maždaug 17 proc. daugiau nei buvo pageidaujama pernai.
Šiuo metu vidutinė pensija, skiriama turint būtinąjį stažą, siekia apie 720 eurų, o per pastaruosius metus ji išaugo dešimtadaliu. Tačiau tokios sumos užtenka tik mažai daliai dirbančių gyventojų.
Lūkesčiai ir realybė – skiriasi drastiškai
„Per pastaruosius penkerius metus pensijos augo gana sparčiai, bet dabartinis jų dydis neatitinka daugumos dirbančiųjų lūkesčių. Apklausos rodo, kad vidutinė pensija šiandien patenkintų vos 14 proc. žmonių, – komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Tadas Gudaitis.
Pasak jo, tam, kad pensija atlieptų realius poreikius, ji turėtų sudaryti bent 70–80 proc. žmogaus buvusių pajamų. Tokios normos laikosi tarptautinės organizacijos, tarp jų – Pasaulio bankas ir Ekonominio bendradarbiavimo bei plėtros organizacija (EBPO).
Ori pensija – mažiausiai pusantro karto didesnė
Tyrimo rezultatai rodo, kad pensija iki 700 eurų patenkintų vos 3 proc. apklaustųjų, o 701–900 eurų dydžio išmoka tiktų 11 proc.. Trečdalis gyventojų (25 proc.) rinktųsi 901–1 200 eurų dydžio pensiją.
Didžiausia dalis – 37 proc. respondentų – nurodė, jog jų lūkesčius atitiktų tik 1 201–1 500 eurų pensija, dar 20 proc. norėtų gauti dar didesnę sumą.
„Jeigu prieš šešerius metus oria pensija dauguma būtų laikę iki 1 tūkst. eurų siekiančias išmokas, tai šiandien ši kartelė jau pakilo iki pusantro tūkstančio“, – pažymi T. Gudaitis.
Kas tikisi daugiausiai?
Apklausa atskleidė, kad didžiausi lūkesčiai kyla tarp jaunesnių dirbančiųjų (26–35 m.), ypač didmiesčiuose gyvenančių bei didesnes pajamas gaunančių respondentų. Jie dažniausiai tikisi pensijos, viršijančios 1,5 tūkst. eurų.
Norint tokius tikslus paversti realybe, anot T. Gudaičio, būtina pasitelkti papildomo kaupimo priemones:
„Nuosekliai kaupiant II pakopoje galima susikurti reikšmingą priedą – apie 10–15 proc. papildomai prie senatvės pensijos. Jei norima pasiekti rekomenduojamą 70–80 proc. pajamų pakeitimo normą, verta pasvarstyti ir apie III pakopą ar investicijas kartu su darbdaviu.“
Demografiniai iššūkiai ateityje
EBPO prognozuoja, kad 2060 m. vidutinė pensijos pakeitimo norma Lietuvoje gali sudaryti vos 29 proc. buvusių pajamų. Tai reikštų, kad vidutinį atlyginimą gavęs žmogus sulaukęs pensijos išgyventų tik iš trečdalio savo ankstesnių pajamų.
Pagrindinės tokios prognozės priežastys – demografinės tendencijos: mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius ir didėjanti pensinio amžiaus gyventojų dalis.
Apie tyrimą
Apklausą „Swedbank“ užsakymu 2025 m. gegužės mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Joje dalyvavo 900 respondentų iš visos Lietuvos, 18–64 metų amžiaus. Tyrimo metu gyventojai buvo paprašyti įvardinti pensijos dydį, kuris šiandienos pinigų verte atitiktų jų lūkesčius senatvėje.
