Europos Sąjunga (ES) skyrė „Google“ 2,95 milijardo eurų (apie 3,45 milijardo JAV dolerių) baudą už antikonkurencinę praktiką skaitmeninės reklamos rinkoje. Tai antra pagal dydį bauda, kurią ES reguliavimo institucijos kada nors skyrė šiai technologijų milžinei. Šiame straipsnyje aptariamos baudos priežastys, „Google“ pozicija ir galimi tolesni žingsniai.
Baudos priežastys ir detalės
Europos Komisija, 27 šalių bloko vykdomoji institucija ir pagrindinė konkurencijos priežiūros institucija, nustatė, kad nuo 2014 m. „Google“ piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi internetinės reklamos technologijų (adtech) rinkoje. Tyrimas, pradėtas 2021 m. birželį, atskleidė, kad „Google“ taikė praktikas, kurios ribojo konkurentų, reklamuotojų ir internetinių leidėjų galimybes veikti efektyviai. Pagrindinės kaltinimų priežastys:
- Savo paslaugų protegavimas: „Google“ teikė pirmenybę savo reklamos technologijų platformoms, tokioms kaip „AdX“ ir „DFP“, taip sumažindama konkurentų galimybes konkuruoti.
- Interesų konfliktas: „Google“ veiksmai sustiprino jos reklamos biržos „AdX“ dominavimą, leisdami įmonei imti didesnius mokesčius, o tai pakenkė konkurentams, reklamuotojams ir leidėjams.
- Rinkos iškraipymas: Šios praktikos lėmė aukštesnes reklamos kainas, kurios galėjo būti perkeltos vartotojams per brangesnes prekes ir paslaugas.
Komisija nurodė „Google“ per 60 dienų nutraukti šias „savo interesų protegavimo praktikas“ ir pašalinti interesų konfliktus reklamos technologijų grandinėje. Anot ES konkurencijos vadovės Teresos Riberos, „Google“ veiksmai „kenkė leidėjams, reklamuotojams ir vartotojams“, todėl buvo būtina imtis griežtų priemonių.
Ši bauda yra ketvirtoji didelė „Google“ skirta bauda ES per pastarąjį dešimtmetį. Anksčiau bendrovė buvo nubausta:
- 2017 m. – 2,42 mlrd. eurų už piktnaudžiavimą paieškos sistemos dominavimu.
- 2018 m. – 4,34 mlrd. eurų (apie 5 mlrd. dolerių) už antikonkurencinę praktiką „Android“ ekosistemoje.
- 2019 m. – 1,49 mlrd. eurų už ribojimus internetinės reklamos rinkoje (ši bauda buvo panaikinta 2024 m.).
„Google“ pozicija ir tolesni žingsniai
„Google“ nesutinka su ES sprendimu ir planuoja skųsti baudą. Bendrovės pasaulinės reguliavimo reikalų vadovė Lee-Anne Mulholland teigė: „Sprendimas yra klaidingas. Jame nustatyta nepagrįsta bauda ir reikalavimai, kurie pakenks tūkstančiams Europos įmonių, apsunkindami jų galimybes užsidirbti.“ „Google“ tvirtina, kad jų paslaugos nėra antikonkurencinės, nes rinkoje yra daug alternatyvų.
Nepaisant apeliacijos, „Google“ turi per 60 dienų pateikti planą, kaip pašalinti interesų konfliktus ir nutraukti antikonkurencines praktikas. ES perspėjo, kad, jei bendrovė nepateiks tinkamo plano, gali būti svarstomas struktūrinis sprendimas, pavyzdžiui, dalies „Google“ reklamos technologijų verslo pardavimas. Anksčiau, 2023 m., Komisija teigė, kad toks pardavimas gali būti vienintelis būdas išspręsti konkurencijos problemas.
Platesnis kontekstas
Ši bauda atspindi didėjančią įtampą tarp ES ir JAV dėl technologijų reguliavimo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo baudą, pavadindamas ją „nesąžininga“ ir grasindamas atsakomosiomis priemonėmis, įskaitant tarifus ES prekėms. ES, savo ruožtu, pabrėžia, kad jų tikslas – užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apsaugoti vartotojus.
„Google“ taip pat susiduria su spaudimu kitose rinkose. JAV Teisingumo departamentas siekia, kad bendrovė parduotų dalį savo reklamos technologijų verslo, įskaitant „AdX“ ir „DFP“ platformas, dėl panašių antimonopolinių pažeidimų. Jungtinėje Karalystėje taip pat vyksta tyrimas dėl „Google“ dominavimo reklamos rinkoje.
- Laikinai sustabdyta PRO BRO Express plovykla Kaune Raudondvario plente
- Oficialu: „Xiaomi 17 Pro“ ir „17 Pro Max“ – pirmosios nuotraukos atskleidžia stulbinantį dizainą ir galingą įrangą!
- „Peugeot“ neskuba atsisakyti benzino: pristatytas naujas variklis
- Įspėjimas „Android“ naudotojams: nauja spraga gali atverti telefoną per minutę
- Kritinės „Google Chrome“ spragos: kodėl svarbu nedelsti su atnaujinimu
Išvada
2,95 mlrd. eurų bauda „Google“ yra dar vienas ES žingsnis siekiant pažaboti technologijų milžinių dominavimą. Nors „Google“ planuoja skųsti sprendimą, bendrovė privalo per 60 dienų pateikti planą, kaip pašalinti antikonkurencines praktikas. Šis atvejis ne tik pabrėžia ES įsipareigojimą užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bet ir kelia klausimų apie transatlantinius santykius technologijų reguliavimo srityje. Lietuvoje šis sprendimas gali turėti netiesioginį poveikį smulkiems verslams ir vartotojams, todėl verta stebėti tolesnius pokyčius.
