Naujas įstatymas Europoje

ES skyrė „Google“ 2,95 mlrd. eurų (apie 3,45 milijardo JAV dolerių) baudą už piktnaudžiavimą internetinės reklamos rinka

4 min. skaitymo

Europos Sąjunga (ES) skyrė „Google“ 2,95 milijardo eurų (apie 3,45 milijardo JAV dolerių) baudą už antikonkurencinę praktiką skaitmeninės reklamos rinkoje. Tai antra pagal dydį bauda, kurią ES reguliavimo institucijos kada nors skyrė šiai technologijų milžinei. Šiame straipsnyje aptariamos baudos priežastys, „Google“ pozicija ir galimi tolesni žingsniai.

Baudos priežastys ir detalės

Europos Komisija, 27 šalių bloko vykdomoji institucija ir pagrindinė konkurencijos priežiūros institucija, nustatė, kad nuo 2014 m. „Google“ piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi internetinės reklamos technologijų (adtech) rinkoje. Tyrimas, pradėtas 2021 m. birželį, atskleidė, kad „Google“ taikė praktikas, kurios ribojo konkurentų, reklamuotojų ir internetinių leidėjų galimybes veikti efektyviai. Pagrindinės kaltinimų priežastys:

  • Savo paslaugų protegavimas: „Google“ teikė pirmenybę savo reklamos technologijų platformoms, tokioms kaip „AdX“ ir „DFP“, taip sumažindama konkurentų galimybes konkuruoti.
  • Interesų konfliktas: „Google“ veiksmai sustiprino jos reklamos biržos „AdX“ dominavimą, leisdami įmonei imti didesnius mokesčius, o tai pakenkė konkurentams, reklamuotojams ir leidėjams.
  • Rinkos iškraipymas: Šios praktikos lėmė aukštesnes reklamos kainas, kurios galėjo būti perkeltos vartotojams per brangesnes prekes ir paslaugas.

Komisija nurodė „Google“ per 60 dienų nutraukti šias „savo interesų protegavimo praktikas“ ir pašalinti interesų konfliktus reklamos technologijų grandinėje. Anot ES konkurencijos vadovės Teresos Riberos, „Google“ veiksmai „kenkė leidėjams, reklamuotojams ir vartotojams“, todėl buvo būtina imtis griežtų priemonių.

Ši bauda yra ketvirtoji didelė „Google“ skirta bauda ES per pastarąjį dešimtmetį. Anksčiau bendrovė buvo nubausta:

  • 2017 m. – 2,42 mlrd. eurų už piktnaudžiavimą paieškos sistemos dominavimu.
  • 2018 m. – 4,34 mlrd. eurų (apie 5 mlrd. dolerių) už antikonkurencinę praktiką „Android“ ekosistemoje.
  • 2019 m. – 1,49 mlrd. eurų už ribojimus internetinės reklamos rinkoje (ši bauda buvo panaikinta 2024 m.).
Prancūzija skyrė baudą Google / Markus Mainka / Shutterstock.com
Prancūzija skyrė baudą Google / Markus Mainka / Shutterstock.com

„Google“ pozicija ir tolesni žingsniai

„Google“ nesutinka su ES sprendimu ir planuoja skųsti baudą. Bendrovės pasaulinės reguliavimo reikalų vadovė Lee-Anne Mulholland teigė: „Sprendimas yra klaidingas. Jame nustatyta nepagrįsta bauda ir reikalavimai, kurie pakenks tūkstančiams Europos įmonių, apsunkindami jų galimybes užsidirbti.“ „Google“ tvirtina, kad jų paslaugos nėra antikonkurencinės, nes rinkoje yra daug alternatyvų.

Nepaisant apeliacijos, „Google“ turi per 60 dienų pateikti planą, kaip pašalinti interesų konfliktus ir nutraukti antikonkurencines praktikas. ES perspėjo, kad, jei bendrovė nepateiks tinkamo plano, gali būti svarstomas struktūrinis sprendimas, pavyzdžiui, dalies „Google“ reklamos technologijų verslo pardavimas. Anksčiau, 2023 m., Komisija teigė, kad toks pardavimas gali būti vienintelis būdas išspręsti konkurencijos problemas.

Platesnis kontekstas

Ši bauda atspindi didėjančią įtampą tarp ES ir JAV dėl technologijų reguliavimo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo baudą, pavadindamas ją „nesąžininga“ ir grasindamas atsakomosiomis priemonėmis, įskaitant tarifus ES prekėms. ES, savo ruožtu, pabrėžia, kad jų tikslas – užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apsaugoti vartotojus.

„Google“ taip pat susiduria su spaudimu kitose rinkose. JAV Teisingumo departamentas siekia, kad bendrovė parduotų dalį savo reklamos technologijų verslo, įskaitant „AdX“ ir „DFP“ platformas, dėl panašių antimonopolinių pažeidimų. Jungtinėje Karalystėje taip pat vyksta tyrimas dėl „Google“ dominavimo reklamos rinkoje.

Išvada

2,95 mlrd. eurų bauda „Google“ yra dar vienas ES žingsnis siekiant pažaboti technologijų milžinių dominavimą. Nors „Google“ planuoja skųsti sprendimą, bendrovė privalo per 60 dienų pateikti planą, kaip pašalinti antikonkurencines praktikas. Šis atvejis ne tik pabrėžia ES įsipareigojimą užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bet ir kelia klausimų apie transatlantinius santykius technologijų reguliavimo srityje. Lietuvoje šis sprendimas gali turėti netiesioginį poveikį smulkiems verslams ir vartotojams, todėl verta stebėti tolesnius pokyčius.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Sekite:
Mano vardas Ugnė, esu patyrusi žurnalistė ir tekstų autorė, daugiausia dėmesio skirianti verslo, finansų ir aktualijų temoms. Savo karjerą pradėjau prieš 6 metus. Mano rašomi straipsniai pasižymi išsamumu ir giliu supratimu apie ekonomikos bei verslo sritis. Pastaruoju metu taip pat aktyviai rašau apie aktualijas, gilindamasi į Lietuvai ir pasauliui svarbius įvykius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.