Investuotojų Lietuvoje daugiausia vyrų, moterys sparčiai artėja

Nors tipinio investuotojo portretas iki šiol iš esmės nesikeičia – tai 25–54 metų vyras, Lietuvos banko 2025 metais paskelbtas investuotojo portretas rodo naujas tendencijas. 2024 metais, palyginti su 2023-aisiais, daugiau nei du kartus išaugo jaunesnių nei 25 metų ir 25–34 metų amžiaus investuojančių moterų skaičius. Šie duomenys rodo aiškią kryptį – investavimas nebėra tik vyrų „teritorija“. Vis daugiau moterų sąmoningai rūpinasi savo finansine gerove, ilgalaikiu saugumu ir ateities stabilumu.

Finansinės žinios – būtinybė

Kaip pastebi ekonomistas Marius Dubnikovas, jaunesnė karta apskritai vis drąsiau žengia į kapitalo rinkas, mažiau baiminasi rizikos ir investavimą vertina ne kaip sudėtingą sritį, o kaip natūralią asmeninių finansų valdymo dalį. „Nuolat primenu skrydžio instrukcijos pavyzdį: pirmiausia deguonies kaukę būtina užsidėti sau, tuomet – šalia esantiems žmonėms. Lygiai taip pat yra su finansais ir investicijomis. 25–30 metų žmonės šiandien turi milžinišką potencialą, svarbiausia – priimti apgalvotus sprendimus“, – kalbėjo ekonomistas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos katedros docentė, daktarė Kamilė Taujanskaitė atkreipia dėmesį, kad nors daugiau nei 60 proc. visų investuotojų – vyrai, situacija keičiasi, ir moterys taip pat vis aktyviau įsilieja į finansų rinkas.

„Finansinių žinių reikia kiekvienam – nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar išsilavinimo. Taip pat svarbu turėti santaupų nenumatytiems atvejams ir galvoti apie papildomą pajamų šaltinį, kuriuo galėtų tapti investavimas, pavyzdžiui, uždirbant dividendus. Šiuo metu organizuojama daug kursų ir mokymų moterims, norinčioms pradėti investuoti bei gilinti finansų valdymo žinias. Manau, kad laikui bėgant ribos tarp vyrų ir moterų finansų valdymo įgūdžių vis labiau nyks“, – „Compensa Life“ tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ komentavo doc. dr. K. Taujanskaitė.

Moterys investuoja per mažai?

Pašnekovė pažymi, kad investuojančių moterų iki šiol galėjo būti mažiau ir dėl natūralių gyvenimo etapų. Sukūrus šeimą, moterims dažniau tenka išeiti motinystės atostogų ar padaryti karjeros pertrauką. Sugrįžimas į darbo rinką neretai užtrunka, o pajamos tam tikrą laiką būna mažesnės. Tokiu laikotarpiu prioritetu tampa šeima ir kasdieniai rūpesčiai, todėl investavimui gali likti mažiau laiko ir dėmesio.

Tiesa, nors oficialūs duomenys rodo, kad moterys skirtinguose pasaulio regionuose uždirba 12–23 proc. mažiau nei vyrai, ši tendencija pamažu taip pat kinta, kaip ir požiūris į moterų ir vyrų uždarbio dydį.  „Porose kartais susiklosto situacija, kai daugiau uždirbantis partneris tarsi įgyja didesnę sprendimų galią. Vis dėlto, kalbant apie bendrus finansus, logiškiausia būtų planuoti juos kartu – bendrai numatyti ateities tikslus, didesnius pirkinius ir ilgalaikius sprendimus. Be to, pajamų santykis laikui bėgant gali keistis – vienu gyvenimo etapu daugiau uždirba vienas partneris, kitu – kitas. Tai natūrali dinamika, kuri neturėtų tapti įtampos ar diskomforto šaltiniu“, – sakė pašnekovė.

Pradžia – finansinė asmenukė?

Kalbėdama apie asmeninius ir poros finansus, doc. dr. K. Taujanskaitė pabrėžia būtinybę prieš priimant rimtus finansinius įsipareigojimus įsivertinti esamą situaciją – pasidaryti vadinamąją „finansinę asmenukę“. Taip pat svarbu išsikelti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius finansinius tikslus, tarp kurių galėtų būti vaikų išsilavinimas, būsto įsigijimas ar kaupimas pensijai.  

Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. vidutinis vyrų investicinis portfelis sudarė apie 11 tūkst. eurų, moterų – apie 7 tūkst. eurų (2023 m. – atitinkamai 24 tūkst. ir 15 tūkst. eurų). Vyrai akcijoms skyrė 43 proc., obligacijoms ir fondams – atitinkamai 21 ir 33 proc. savo investicijų. Moterys akcijoms vidutiniškai skyrė 40 proc., obligacijoms – 26 proc., o fondams – 32 proc. portfelio investicijų. 

Kaip investavimo krepšelį galėtų koreguoti iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos? Pasak doc. dr. K. Taujanskaitės, prieš priimant sprendimą pasitraukti iš antros pensijų pakopos, būtina įsivertinti, kokia suma grįžtų į sąskaitą, o kokia – į „Sodrą“, ir kiek šie pinigai, virtę apskaitos taškais, padidintų ateities pensiją. Svarbu objektyviai įsivertinti ir tai, ar turimų žinių investuojant savarankiškai pakaks generuoti didesnę grąžą nei tą darytų pensijų fondai. 

„Tie žmonės, kurių finansinis raštingumas yra aukštas, ir kurie supranta rizikas, tikėtina, gebės suformuoti diversifikuotą investicinį portfelį, kuris generuotų didesnę grąžą nei pensijų fondai, nes pensijų fondus riboja tam tikri reguliaciniai reikalavimai. Tačiau kartu tai reiškia ir didesnę atsakomybę bei riziką“, – įspėjo VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros docentė. 

Sprendimą atsiimti lėšas iš antros pensijų pakopos ir toliau neinvestuoti pašnekovė palaikytų keliais atvejais. Visų pirma, jei žmogus turi sveikatos problemų ir jam reikia pinigų gydymuisi. Taip pat, jeigu žmogus yra pasiėmęs greitųjų kreditų, kurie nemažai kainuoja – juos taip pat tikslinga kuo greičiau grąžinti. Jei santaupų ir atsiimtų lėšų pakaktų nusipirkti būstą ir jį išnuomoti, toks sprendimas taip pat galimas.  „Svarbiausia – sprendimus priimti remiantis konkrečiais skaičiais ir atsakingai rinktis tą variantą, kuris galėtų atnešti daugiausia naudos“, – atkreipė dėmesį pašnekovė. 

Nors investavimo klasika laikomos akcijos, obligacijos, ekspertai primena ir apie galimybes investuoti į ETF fondus, investicinį gyvybės draudimą, tauriuosius metalus. Tie, kurių rizikos tolerancija didelė, gali rinktis kriptovaliutas. Svarbiausia taisyklė investuojant – norintys didesnės grąžos, turi prisiimti didesnę riziką.