Latvijos Saeimoje pradėtos svarstyti įstatymo pataisos, kurios leistų atsisakyti viešai skelbti valstybės pareigūnų atlyginimus. Oficialiai tai grindžiama privatumo ir duomenų apsaugos argumentais, bet daugelis įžvelgia tikrąjį motyvą – norą išvengti visuomenės kritikos ir paslėpti viešųjų lėšų naudojimą.
Pataisų iniciatorius – buvęs ombudsmenas Jurisas Jansonsas, kuris, kaip primena kritikai, per savo kadenciją ne itin pasižymėjo aktyvia pažeidžiamų gyventojų teisių gynimu, tačiau dabar ėmėsi ginti biurokratų privatumo teises. Jis kreipėsi į Saeimos Valstybės valdymo ir savivaldos komisiją su siūlymu iš įstatymo „Dėl valstybės valdymo struktūros“ išbraukti punktą, kuriuo nustatytas reikalavimas viešinti pareigūnų atlyginimus kas mėnesį.
Jo nuomone, ši praktika pažeidžia Latvijos konstituciją ir darbuotojų teisę į duomenų apsaugą bei privatų gyvenimą.
Kitaip tariant, latvių mokesčių mokėtojai, kurie finansuoja visą valstybės aparatą, nebeturėtų teisės žinoti, kiek uždirba jų išrinktieji ar paskirti „tautos tarnai“. Argumentas, kad atlyginimai mokami iš valstybės biudžeto – iš visų piliečių kišenių – Jansonsui atrodo nepakankamas. Jis tikina, kad „privatumo neliečiamybė svarbiau“.
Tai gal ir tiesa – privatumas yra svarbu. Bet kai valstybės lėšos naudojamos skaidriai, ar išties būtina jas slėpti nuo visuomenės?
Juk tokia informacija padeda suprasti, kaip veikia sistema: kaip gyvena tie, kurie atmeta bazinių pensijų didinimą vyresnio amžiaus žmonėms, bet sau skiria premijas ir pasididina atlyginimus.
Pavyzdžiui, 2024 m. vasario mėn. vien tik Saeimos narys Janis Reirs gavo net 18 658 eurų atlyginimą. Kitas parlamentaras, Ervinas Labanovskis, – 14 659 eurų, o Girtsas Stekerhofsas – 11 259 eurų. Ar neperša tai klausimo – ar tokia socialinė atskirtis tarp eilinio žmogaus ir elito nėra pagrindinė priežastis, kodėl ši informacija taps slapta?
Jei šios pataisos bus priimtos, Latvija žengs dar vieną žingsnį į mažiau skaidrią viešąją politiką, kurioje visuomenės teisė žinoti bus aukojama dėl biurokratų patogumo.
