Lietuviai renkasi namų statybą vietoje brangių butų įsigijimo

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos statistika rodo, kad norinčiųjų įsigyti kokybišką, šiuolaikinius standartus atitinkantį būstą netrūksta, o štai būstų pasiūla ne visada spėja augti. Todėl vis daugiau Lietuvos gyventojų, ieškančių didesnio būsto, atsigręžia į alternatyvą – perka sklypą ir svajonių namą statosi patys. Prie šios tendencijos augimo prisideda ir tai, kad naujo būsto pirkėjai vis dažniau ieško ne tik kvadratinių metrų, bet ir konkretaus išplanavimo, energinės klasės, vietos bei lankstumo, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Planus keisti priverčia pasiūlos trūkumas

Remiantis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, pirminėje rinkoje didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau kurį laiką fiksuojamas pasiūlos mažėjimas, todėl kainos auga vis sparčiau.

Europos Komisijos 2025 m. ataskaitoje „Housing in Europe“ pabrėžiama, kad Europos Sąjungos (ES) mastu butų statybos tempas nuo 2021 m. sumažėjo apie 22 proc. Labiausiai prie to prisidėjo brangstančios statybinės medžiagos bei darbo jėgos trūkumas. Lietuvoje statybos sąnaudų indeksas 2021–2025 m. ūgtelėjo apie 40 proc. Tai atsispindi ir galutinėse butų kainose.

Vystytojai, susidūrę su išaugusiomis statybinių medžiagų kainomis ir biurokratija, dažnai nespėja statyti taip greitai, kaip norėtų rinka.

Dėl to pirkėjai, ypač ieškantys erdvesnio būsto šeimai, susiduria su ribotu pasirinkimu: tenka ieškoti kompromisų dėl vietos, ploto arba mokėti neproporcingai aukštą kainą už senesnės statybos būstą.

„Kai rinkoje pirkėjas neberanda kompromiso tarp vietos, kainos ir kokybės, jis pradeda skaičiuoti kitaip – ne kiek kainuoja jau pastatytas būstas šiandien, o kiek kainuotų pasistatyti tokį, kokio iš tikrųjų reikia. Dažnu atveju už buto kainą galima pastatyti iki dviejų kartų didesnį namą, daug ką suvilioja ir kiti individualaus namo privalumai“, – teigia banko „Bigbank“ Būsto paskolų skyriaus vadovė Ieva Šimkienė.

Nuosavo namo statybos šiais laikais trunka gerokai trumpiau

Tiesa, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl bijoma statytis nuosavą namą, yra statybos trukmė. Tradicinė mūrinė statyba dažnai asocijuojasi su kelerius metus trunkančiu, daug nervų ir nenumatytų išlaidų reikalaujančiu procesu.

Šiandien rinkoje itin sparčiai populiarėja karkasiniai ir moduliniai (skydiniai) namai. Remiantis Europos gamintojų statistika, surenkamųjų namų rinka žemyne kasmet auga apie 5–7 proc., ir Lietuva – ne išimtis.

Pagrindinis tokių namų privalumas – statybos greitis. Moduliniai namai didžiąja dalimi surenkami gamyklose, po stogu, todėl jų kokybei įtakos nedaro besikeičiančios orų sąlygos. Sklype toks namas gali būti pastatytas ir paruoštas įrengti vos per kelis mėnesius, o kai kuriais atvejais – net per kelias savaites.

„Remiantis viešais ekspertų vertinimais, vidutinis individualaus mūrinio namo statybų ciklas Lietuvoje tebesiekia 18–24 mėnesius. Tuo metu, pasirinkę modulinį ar modernų karkasinį sprendimą, gyventojai nuo pamatų liejimo iki įkurtuvių dažnai užtrunka vos 6–9 mėnesius. Tai reiškia, kad žmonėms gerokai trumpiau tenka mokėti dvigubus mokesčius – ir už esamo būsto nuomą, ir už naujo namo statybų paskolą. Tai stipriai keičia bendrą statybų atsiperkamumo matematiką“, – pabrėžia I. Šimkienė.

Statybų finansavimas tampa prieinamesnis

Pirkti naują butą Vilniuje šiuo metu gali kainuoti apie 3 500 eurų už kvadratinį metrą, t. y. apie 350 000 Eur už 100 kv. m butą. Individualaus namo statyba karkasiniu būdu tame pačiame plote su nuosavu sklypu (apie 30 000 Eur) ir rangovo darbais vidutiniškai atsieina 200 000–260 000 Eur. Skirtumas – nuo 90 000 iki 150 000 eurų, nors kartais statybų kaštai kiek netikėtai išsipučia, be to, specialistai rekomenduoja įskaičiuoti ir savo investuotą laiką.

Gera žinia ta, kad šiandien aklaviete nebetampa statybų finansavimas, nes net ir statyboms šiais laikais siūlomos tokios pat sąlygos, kaip butui ar jau pastatytam namui įsigyti. Na, o po statybų pabaigos ir turto įregistravimo paskolą galima refinansuoti į įprastą būsto paskolą.

„Baigus statybas ir sumažėjus projekto rizikai, klientai gali derėtis dėl dar geresnių sąlygų. Matome, kad net 60–70 proc. klientų, kurie kreipiasi dėl statybų finansavimo, iš pat pradžių planuoja pasinaudoti refinansavimo į standartinę būsto paskolą galimybe, vos tik namas bus baigtas. Tad laikiną statybų paskolos brangumą visiškai kompensuoja galimybė vėliau užsitikrinti pigesnį ilgalaikį skolinimąsi ir turėti tiksliai šeimos poreikius atitinkantį turtą“, – sako I. Šimkienė.