Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nustatė, kokia bus didžiausia suma, kurią artimiausiais metais galės gauti Lietuvos paštas už universaliąją pašto paslaugą (UPP). Tai – paslauga, užtikrinanti, kad kiekvienas šalies gyventojas turėtų galimybę išsiųsti laišką ar siuntą už prieinamą kainą, net ir atokiausiuose regionuose.
Kodėl ši paslauga svarbi?
UPP dalis bendroje pašto rinkoje mažėja – ji sudaro tik 6,3 proc., o siuntinių rinkoje – vos 0,16 proc.. Vis dėlto ši paslauga išlieka reikšminga kaimiškose vietovėse, kur rinka viena pati nebūtinai užtikrintų tokių paslaugų prieinamumą.
Kokia bus viršutinė pajamų riba?
- 2026 m. – 22,2 mln. Eur
- 2027 m. – 23,7 mln. Eur
- 2028 m. – 25,5 mln. Eur
Jei 2027–2028 m. ši suma keistųsi daugiau nei 1 proc., RRT turės galimybę ją pakoreguoti.
Kaip skaičiuojama riba?
Pajamų limitas nustatomas atsižvelgiant į prognozuojamas paslaugos sąnaudas ir pagrįstą pelno dydį. Tokiu būdu užtikrinama, kad:
- paslaugos teikėjas atgautų išlaidas,
- būtų skatinamas veiklos efektyvumas,
- klientams būtų užtikrintos prieinamos kainos.
„Šiuo mechanizmu siekiame, kad Lietuvos paštas galėtų lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius, diegti naujas technologijas ir kartu išlaikyti paslaugos kokybę“, – sako RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Ugnė Ramaneckienė.
Kas laukia klientų?
Lietuvos paštas, neviršydamas nustatytos ribos, pats nustatys tarifus 2026 m. Jei vidutiniai tarifai padidės daugiau nei 10 proc., RRT juos papildomai įvertins.
Pasak U. Ramaneckienės, suteiktas lankstumas leis paštui prisitaikyti prie siuntų kiekių mažėjimo bei kintančių klientų poreikių.
Praktinė reikšmė: gyventojai gali tikėtis, kad net mažėjant pašto siuntų kiekiui, laiškų ir siuntinių siuntimo paslaugos išliks prieinamos visoje Lietuvoje, o tarifai bus reguliuojami taip, kad nebūtų piktnaudžiaujama kainų augimu.
