100 % šokas iš „Temu“: patikrinimo rezultatai atskleidė, kas iš tikrųjų slepiasi po pigiomis kainomis

Pigūs drabužiai, aksesuarai ar elektronika iš „Temu“, „Shein“ ar „AliExpress“ jau seniai vilioja vartotojus visoje Europoje. Tačiau naujausias Latvijos vartotojų teisių apsaugos centro (PTAC) tyrimas atskleidė šokiruojančius rezultatus: 75 % patikrintų prekių neatitiko reikalavimų, o beveik pusė buvo tiesiog nesaugios.

Dar blogiau – 100 % elektros ir radijo prietaisų neatitiko normų, o tai kelia realią riziką tiek sveikatai, tiek turtui.

Skaičiai, kurie priverčia susimąstyti

PTAC, bendradarbiaudamas su Europos Komisija, patikrino 84 prekes – žaislus, vaikų reikmenis, elektroninius prietaisus, bižuteriją, asmenines apsaugos priemones. Rezultatai:

• 75 % neatitiko reikalavimų;
• 43 % pripažintos nesaugiomis;
• 100 % elektros ir radijo prietaisų neatitiko ES standartų, iš jų beveik 40 % buvo nesaugūs;
• 60 % bižuterijos turėjo kadmio – nuodingos medžiagos, kenkiančios nervų sistemai.

Dar vienas faktas: nė viena prekė neturėjo instrukcijų valstybine kalba – tai reiškia, kad vartotojai realiai negauna aiškios informacijos, kaip saugiai naudotis gaminiu.

Kuo pavojingos šios prekės?

1. Elektronika be sertifikavimo – gali perkaisti, užsidegti ar net sukelti elektros smūgį.
2. Žaislai ir vaikiškos prekės – prastai pagaminti, dažnai su smulkiomis detalėmis, kurios kelia užspringimo pavojų.
3. Bižuterija su kadmiu – ši cheminė medžiaga yra kancerogeninė, kaupiasi organizme ir pažeidžia nervų sistemą.
4. Nėra CE ženklo – vadinasi, gamintojas oficialiai neprisiima atsakomybės, kad prekė atitinka Europos saugumo normas.

Kas jau padaryta?

Tyrimas privertė platformas imtis veiksmų:

• pašalintos nesaugios prekės;
• supaprastinta informacija apie kainas ir sutarčių sąlygas;
• atsirado aiškesni įspėjimai, kas yra gamintojas ir kas atsako ES teritorijoje;
• sutarčių sąlygos pateikiamos nacionaline kalba (Latvijos atveju – latvių).

Tačiau problemų liko nemažai:

• nuolaidos vis dar dažnai rodomos neteisingai (nenurodant mažiausios kainos per 30 dienų);
• kaina aprašyme ir krepšelyje gali skirtis;
• dažnai nėra informacijos apie atsakingą asmenį ES.

Kodėl tai aktualu Lietuvai?

Lietuvos vartotojai yra tokioje pačioje situacijoje, kaip ir Latvijos – kasdien tūkstančiai pirkėjų renkasi pigesnes prekes iš užsienio platformų. ES taisyklės galioja visiems, bet kol kas daug atsakomybės gula ant nacionalinių priežiūros institucijų.

Tai reiškia, kad reali apsauga nuo nesaugių produktų dažnai atsiranda tik po patikrinimo – o pirmieji „bandomieji triušiai“ lieka patys vartotojai.

Kodėl „pigiau“ gali kainuoti brangiau?

Psichologai pabrėžia: internetinės platformos sąmoningai taiko vadinamuosius „dark pattern“ triukus – laiko atgalinį skaičiuoklę, laimės ratą, riboto kiekio pasiūlymus. Tai sukelia skubos jausmą, nors iš tiesų prekė gali būti neišskirtinė ir net pavojinga.

Be to, pigūs gaminiai dažnai reiškia pigias medžiagas – o tai kelia grėsmę ne tik sveikatai, bet ir tvarumui: tokią prekę tenka greitai išmesti, tad pirkimas tampa nuostolingas.

Kaip apsisaugoti vartotojui?

PTAC rekomenduoja:

• Patikrinkite pardavėją. Ar aiškiai nurodyta, kas gamintojas, kas atsako ES?
• Ieškokite CE ženklo. Be jo – rizikuojate.
• Nepasiduokite nuolaidų triukams. Tikrinkite, ar nurodyta kaina tikrai mažiausia per 30 dienų.
• Išsaugokite pirkimo įrodymus. Tai būtina, jei reikės grąžinti ar kreiptis dėl žalos.
• Įsitikinkite, kad prekės aprašymas aiškus jūsų kalba. Jei nėra instrukcijų ar įspėjimų – jau signalas, kad prekė gali būti probleminė.
• Fizinis patikrinimas. Gavus prekę, įsitikinkite, kad ji atrodo kokybiškai, neturi nemalonaus kvapo, pavojingų smulkių dalių.

Ar galima pasitikėti „Temu“, „Shein“ ar „AliExpress“?

Šios platformos nėra nelegalios, tačiau jų veikimo modelis kelia klausimų. Jos jungia tūkstančius smulkių gamintojų, dažnai iš Azijos, ir realiai neužtikrina kiekvienos prekės kokybės. Kontrolė vyksta tik tada, kai nacionalinės institucijos užfiksuoja pažeidimus.

Trumpai tariant – pirkti jose galima, bet atsakomybė už saugumą tenka pačiam vartotojui.

ES kova su nesąžininga prekyba

Europos Komisija pastaraisiais metais ėmėsi griežtesnių priemonių:

• įpareigojo platformas pateikti informaciją vartotojo kalba;
• draudžia dirbtinai „užkeltas“ nuolaidas;
• reikalauja, kad kiekvienai prekei būtų atsakingas asmuo ES.

Tačiau vis dar laukia iššūkis – kaip efektyviai prižiūrėti milžinišką kiekį smulkių pardavėjų, kurių dauguma veikia už ES ribų.

Kas toliau?

PTAC žada tęsti patikrinimus, o rezultatai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Jei nesaugių prekių mastai nesumažės, gali būti svarstomi griežtesni ribojimai platformoms arba net draudimai tam tikrų kategorijų gaminiams.

Vartotojams tai reiškia viena – būtina atsakingai rinktis, ką dedame į virtualų krepšelį.

Išvada

„Pigiau“ ne visada reiškia „geriau“. Naujausi tyrimai parodė: net 100 % patikrintos elektronikos iš populiarių platformų neatitiko ES reikalavimų, o beveik pusė prekių buvo pavojingos.

Taigi, prieš paspausdami mygtuką „Pirkti dabar“, verta paklausti savęs: ar tikrai verta rizikuoti sveikata dėl kelių sutaupytų eurų?