Albanija užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2030 metų visiškai atsisakyti grynųjų pinigų ir tapti pirmąja pasaulyje valstybe, kurioje visi mokėjimai būtų atliekami tik skaitmeniniu būdu. Šį drąsų planą liepą paskelbė šalies ministras pirmininkas Edi Rama, tačiau jo įgyvendinimui teks įveikti nemažai esminių kliūčių.
Ambicinga vizija susiduria su realybe
Pagal vyriausybės planą, iki 2030 metų kiekviena finansinė operacija Albanijoje – nuo kasdienių pirkinių parduotuvėje iki nuomos mokėjimų – turėtų būti atliekama elektroniniu būdu. Tačiau šis planas susiduria su giliai įsišaknijusiomis visuomenės nuostatomis ir struktūrinėmis problemomis.
„Politico” duomenimis, albanai tradiciškai nepasitiki bankų sistema. Nacionalinis anekdotas byloja, kad daugelis gyventojų vis dar teikia pirmenybę grynųjų pinigų laikymui namuose „po čiužiniu, šalia AK-47 šautuvo” – tai atspindi ilgametį nepasitikėjimą finansų institucijomis.
Šešėlinės ekonomikos problema
Pagrindinė ministro pirmininko Ramos motyvacija yra kova su plačiai paplitusia šešėline ekonomika. Europos Komisijos 2024 metų ataskaitoje pabrėžiama, kad neoficiali ekonomika Albanijoje sudaro nuo 29 iki 50 procentų šalies BVP – tai milžiniška ekonomikos dalis, kuri išvengia oficialios apskaitos ir mokesčių.
Šiuo metu grynųjų pinigų dominavimas kasdieniame gyvenime yra akivaizdus. Nors didieji prekybos tinklai ir restoranai priima mokėjimo korteles, smulkesni verslai – kavinės, grožio salonai, butikai ir net kai kurios telekomunikacijų bendrovės – vis dar reikalauja mokėjimo grynaisiais. Kelionių vadovuose turistams dažnai primenama frazė „grynieji – karalius”, kuri puikiai apibūdina esamą situaciją.
Struktūriniai iššūkiai
Albanijos bankų asociacijos tyrimas atskleidžia nerimą keliančius skaičius: bankais pasitiki vos 34 procentai gyventojų. Dar blogiau – Pasaulio banko duomenimis, mažiau nei pusė albanų turi banko sąskaitą. Tai rodo fundamentalų finansinio įtraukties trūkumą, kuris kelia rimtų abejonių dėl greitų pokyčių galimybės.
Ekspertai atkreipia dėmesį į papildomas problemas: daugelis bankų taiko diskriminacines palūkanų normas, o tarptautiniai pervedimai yra susiję su dideliais mokesčiais, atgrasančiais emigrantus nuo pinigų siuntimo į namus oficialiais kanalais.
Planuojami žingsniai
Albanijos bankų asociacijos generalinis sekretorius Spiro Brumbulli teigia, kad vyriausybė ir institucijos jau rengia veiksmų planą perėjimui prie mokėjimų be grynųjų pinigų. Numatomi konkretūs žingsniai:
- „Ignitis” įvedė abonentinį mokestį: vartotojai masiškai bėga į garantinį tiekimą
- Kodėl bankai ragina grįžti prie grynųjų pinigų: ekspertų įspėjimas lietuviams
- Gerai žinomas mechanikas ragina nebepirkti šių automobilių. „Patys sau išsikasite duobę”
- NASA paskelbė datą: artėja šimtmečio užtemimas
- Kiek gausite „į rankas“ nuo 2026 metų? Pristatytas naujas GPM skaičiuoklės įrankis
- Grynaisiais pinigais atliekamų operacijų apribojimų įvedimas
- Integracija į Europos Sąjungos SEPA mokėjimų sistemą
- Skaitmeninės mokėjimų infrastruktūros plėtra
- Galimas centrinio banko skaitmeninės valiutos įvedimas
- Nacionalinės momentinių mokėjimų platformos sukūrimas
Kelias į ateitį
Nors Albanijos vyriausybės ambicijos yra išties drąsios ir novatoriškas, ekspertai pabrėžia, kad sėkmė priklausys nuo kelių esminių veiksnių. Visų pirma, būtina sukurti pigią ir lengvai prieinamą skaitmeninių mokėjimų infrastruktūrą. Antra, reikės pakeisti visuomenės požiūrį į bankus ir skaitmeninius mokėjimus. Galiausiai, būtina užtikrinti, kad nauja sistema būtų saugi, patikima ir prieinama visiems gyventojų sluoksniams.
Albanijos eksperimentas taps svarbiu precedentu visam pasauliui – ar įmanoma per penkerius metus visiškai transformuoti šalies mokėjimų sistemą ir pereiti prie visiško skaitmenizavimo. Sėkmės atveju tai galėtų tapti modeliu kitoms besivystančioms ekonomikoms, siekiančioms modernizuoti savo finansų sistemas ir kovoti su šešėline ekonomika.
Šaltinis: wydarzenia.interia.pl
