Ekologijos laukia sunki ateitis, nes pasitikėjimas – prarastas

Nuo 2025 m. rugpjūčio įsigalios „Sustabdyk laikrodį” reglamentai, kurie daugeliui įmonių atidės ESG ataskaitų teikimo įpareigojimus iki dvejų metų. Tai ES atsakas į rinkos signalus, kad naujų aplinkosaugos ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimo tempas yra per greitas. Kai kurioms įmonėms tai galimybė atsikvėpti ir pasiruošti ataskaitų teikimui, o kitoms – pavojus prarasti pagreitį siekiant klimato ir socialinių tikslų.

2025 m. rugpjūčio 12 d. įsigaliojo Apskaitos įstatymo pakeitimai (2025 m. Įstatymų leidinys, 1020 punktas), kuriais daugeliui įmonių privalomas tvarumo (ESG) ataskaitų teikimas buvo atidėtas iki dvejų metų. Tai ES iniciatyvos „Sustabdyti laikrodį” rezultatas, kuriuo siekiama suteikti įmonėms daugiau laiko pasiruošti naujiems, išsamiems reikalavimams.

Reaguodama į rinkos signalus, kad Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (ĮTAD) įgyvendinama pernelyg skubotai, Europos Komisija pasiūlė laikinai „sustabdyti laikrodį”, pratęsiant reglamentų įsigaliojimo datą ir supaprastinant ataskaitų teikimo reikalavimus. Taip siekiama išvengti organizacijų perkrovos ir sudaryti joms sąlygas veiksmingai įgyvendinti naujus standartus.

ESRS supaprastinta versija – kokie supaprastinimai?

Lygiagrečiai vyksta darbas siekiant supaprastinti Europos tvarumo ataskaitų teikimo standartus (ESRS). 2025 m. liepos mėn. EFRAG (Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė) paskelbė ESRS pakeitimo projektą, kuriuo gerokai supaprastinami mažų ir vidutinių įmonių bei privačių bendrovių ataskaitų teikimo įpareigojimai.

Supaprastinimai apima:

• Privalomų atskleisti duomenų skaičiaus sumažinimą
• Reikiamų duomenų detalumo sumažinimą
• Kai kurių pareigų atidėjimą vėlesniam laikui
• Didesnį lankstumą teikiant ataskaitas laikantis proporcingumo principo

Tai žingsnis dereguliavimo link, kuris yra platesnės ES teisėkūros tendencijos dalis – 2025 m. pradžioje Europos Komisijos paskelbtame „Omnibus” pakete numatyta daug supaprastinimų ESG srityje.

Iš kur visa tai atsirado? Paryžiaus susitarimas kaip ESG atspirties taškas

Dabartinės ESG ataskaitų teikimo sistemos ištakos slypi 2016 m. Paryžiaus susitarime – pasauliniame klimato susitarime, sudarytame JT iniciatyva. Nors pats susitarimas buvo priimtas 2015 m. gruodžio mėn. per COP21 klimato kaitos viršūnių susitikimą, jis įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d., pradėdamas naują tarptautinės klimato politikos etapą.

Paryžiaus susitarimu beveik visos pasaulio šalys (daugiau nei 190) įsipareigojo apriboti vidutinės Žemės temperatūros kilimą iki gerokai mažiau nei 2 °C, o siekti, kad jis nepakiltų daugiau nei 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Šalys taip pat turėjo siekti iki XXI amžiaus antrosios pusės pasiekti klimato neutralumą – subalansuoti išmetamųjų teršalų kiekį ir pašalinimą.

Susitarimas nenustatė griežtų standartų, tačiau įvedė savanoriškų nacionalinių įnašų (NDC) mechanizmą, atnaujinamą kas penkerius metus. Svarbiausi elementai taip pat buvo skaidrumas, transformacijos besivystančiose šalyse finansavimas ir technologijų bei žinių mainai.

Iš šios idėjos vėliau atsirado ES klimato ir tvarumo reglamentų paketas:

• Europos žaliasis kursas
• Tvarių investicijų taksonomija
• CSRD direktyva
• Tvarumo ataskaitų teikimo standartai (ESRS)

Tikslas buvo ne tik ataskaitų teikimas, bet ir klimato rizikos valdymas bei kapitalo mobilizavimas ekonominei transformacijai. Deja, praktinis šios vizijos įgyvendinimas susidūrė su daugybe kliūčių, kurios lėmė šiandieninę krizę.

Pirmą įspūdį galima sudaryti tik vieną kartą

Pakeliui daug kas nutiko ne taip:

• Buvo įvesti pernelyg sudėtingi, neintuityvūs standartai (ESRS), kurie sukėlė abejonių dėl jų praktinio įgyvendinamumo
• Daugiausia dėmesio buvo skiriama ataskaitų teikimui, o ne realiam ESG poveikiui – aplinkosauginiam, socialiniam ir įmonių valdymo aspektams
• Bendravimas buvo nepakankamas, todėl verslininkai dažnai jautėsi pasimetę ir palikti be paramos

Rezultatas? Daugeliui įmonių ESG tapo biurokratijos, o ne tikro verslo modelio pokyčio sinonimu. Efektyvus ESG idėjų įgyvendinimas tiesiog nepavyko – pirmąjį įspūdį galima sudaryti tik vieną kartą, ir šiuo atveju jis buvo prastas. Užuot įkvėpęs ir organizavęs veiksmus, ESG daugelį atgrasė pernelyg dideliais reikalavimais ir aiškios naudos trūkumu.

Savanoriškas ataskaitų teikimas – kas jį teikia ir kodėl?

Nepaisant augančio ESG nuovargio, Lenkijoje netrūksta įmonių, kurios savanoriškai teikia tvarumo ataskaitas, nors oficialiai to daryti neprivalo. Jos tai daro sąmoningai ir strategiškai, pripažindamos ESG ne tik kaip sąnaudą, bet ir kaip vertę.

Kodėl įmonės renkasi savanorišką ataskaitų teikimą?

• Investuotojų ir klientų pasitikėjimo kūrimas – instituciniai investuotojai, ypač užsienio, vis dažniau tikisi ESG duomenų net iš mažesnių įmonių. Taip pat ir klientai, norintys bendradarbiauti su atsakingais partneriais.
• Pasiruošimas ateičiai – įmonės, kurios savanoriškai teikia ataskaitas, dažnai tai laiko savo reguliavimo rizikos valdymo dalimi. Jos žino, kad ESG įsipareigojimai galiausiai joms turės įtakos, todėl mieliau ruošiasi iš anksto.
• Organizacinė kultūra ir darbdavio įvaizdis – ESG tampa svarbiu darbdavio įvaizdžio elementu, ypač jaunesnių kartų akyse. Skaidrumas ir atskaitomybė yra vertybės, kurių vis dažniau tikimasi iš įmonių.
• Prieiga prie finansavimo – ESG ataskaitų teikimas gali būti būtinas norint gauti geresnes kredito sąlygas arba investicinę paramą. Finansų įstaigos vis dažniau naudoja ESG vertinimus priimdamos sprendimus dėl skolinimo.
• Duomenų ir vidinių procesų organizavimas – ESG ataskaitos rengimas dažnai yra impulsas organizuoti strategijas, procesus ir politiką, o tai reiškia didesnį veiklos efektyvumą.

Šioms įmonėms ESG nėra nei trumpalaikė mada, nei reikalavimas – veikiau profesionalios, ilgalaikės vadybos sudedamoji dalis. Jų patirtis gali būti vertinga pamoka tiems, kurie dar tik pradeda šį kelią.

Klimato kaita nelauks reglamentų

Ataskaitų teikimo įsipareigojimų pasikeitimas nereiškia, kad klimato kaita sustos. Nepaisant ideologinių ginčų dėl to, ar susiduriame su visuotiniu atšilimu, ar ne, faktas yra tas, kad pokyčiai vyksta ir turės įtakos ekonomikos, vietos bendruomenių ir verslo veikimui.

Atsižvelgiant į tai, gaila, kad Europos požiūris į ESG daugiausia dėmesio skyrė ataskaitų teikimui, o ne sąmoningumo didinimui, strategijoms ir veiksmams, kurie būtų išties palankūs aplinkai ar socialinei sričiai. Kyla rizika, kad ESG liks „brangia skaičiuokle”, o ne tikra pokyčių priemone.

Kas toliau laukia ESG? Sunki ateitis praradus pasitikėjimą

Kokios ESG ataskaitų teikimo perspektyvos? Sunku pasakyti. Vienas dalykas yra tikras: po daugybės pokyčių, permainų, supaprastinimų ir nenuoseklaus informacijos pateikimo bus sunkiau įtikinti rinką ir visuomenę ESG svarba.

Kai Europos Komisija paskelbė apie „Omnibus” paketą, įmonėse kilo aiškus palengvėjimas. Tai suprantama, bet, deja, daug pasako apie visos sistemos suvokimą.

Atsakomybės perkėlimas neabejotinai būtinas, tačiau to nereikėtų painioti su neveiklumu. ESG nėra savitikslis tikslas, o priemonė – būtina klimato, socialinių ir etinių iššūkių kontekste.

Pirmas įspūdis (deja) jau susidarė. Tačiau dabar reikia atkurti pasitikėjimą.

Šaltinis: strefabiznesu.pl