Keturių darbo dienų savaitė – idėja, apie kurią vis garsiau kalbama visame pasaulyje. Vieniems tai atrodo kelias į didesnę laimę ir produktyvumą, kitiems – grėsmė ekonomikai bei darbo kultūrai. Tačiau viena Europos valstybė jau seniai praktiškai gyvena trumpesnės darbo savaitės ritmu.
Ir tai – ne Lietuva, o Nyderlandai.
Olandų pavyzdys: 32 valandos per savaitę – nauja norma
Pagal „Eurostat“ duomenis, vidutinis 20–64 metų olandų dirbamų valandų skaičius siekia vos 32,1 valandos per savaitę. Tai trumpiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje.
Dar daugiau – visą darbo dieną dirbantys darbuotojai vis dažniau renkasi valandas suspausti į keturias dienas. Pasak ING banko ekonomisto Berto Colijno, keturių dienų tvarkaraštis Nyderlanduose tapo tiek įprastas, kad dirbti penkias dienas iš eilės netgi laikoma ne itin populiariu pasirinkimu.
Kodėl būtent Nyderlandai?
Trumpesnės darbo savaitės šaknys glūdi šalies socialinėje ir ekonominėje raidoje:
- XX a. pabaigoje vis daugiau moterų įsitraukė į darbo rinką, dažnai rinkdamosi ne pilną etatą.
- Mokesčių sistema skatino lankstesnius darbo grafikus.
- Vėliau ir vyrai vis dažniau pradėjo dirbti trumpiau, ypač atsiradus vaikams šeimoje.
Šis modelis ilgainiui tapo normalizuotas – darbas ne visą darbo dieną Nyderlanduose nėra siejamas nei su mažu atlygiu, nei su nesaugumu.
Mitai ir realybė: ar tai žlugdo ekonomiką?
Priešininkai dažnai sako, kad trumpesnis darbo laikas mažina konkurencingumą. Tačiau Nyderlandai išlieka viena turtingiausių ES šalių pagal BVP vienam gyventojui.
- 2024 m. pabaigoje net 82 % darbingo amžiaus gyventojų dirbo (palyginimui: JK – 75 %, JAV – 72 %, Prancūzijoje – 69 %).
- Produktyvumas vienai darbo valandai – vienas aukščiausių Europoje.
Taigi, mažiau dirbamų valandų nereiškia mažiau sukuriamos vertės.
- Kinija paleido didžiausią pasaulyje vėjo turbiną: ji turėjo poveikį, kurio niekas nesitikėjo
- Nuo 2026 m. numatomi eurų banknotų pokyčiai – ką gyventojai turi žinoti
- Nuo rugsėjo 1 d. negalėsite išsigryninti grynųjų pinigų iš bankomato, jei elgsitės „neįprastai“
- „Geriau šių automobilių nepirkti“, – sako 30 metų patirtį turintis mechanikas
- Nuo spalio 1 d. elektros vartotojų laukia pokyčiai – „Nord Pool“ elektros biržoje kaina bus nustatoma kas 15 minučių
Problemos, kurios neišnyko
Vis dėlto trumpesnė savaitė nėra stebuklingas sprendimas visoms socialinėms problemoms.
- Lyčių lygybė: nors vyrai vis dažniau ima „tėčio dienas“, moterys vis dar dažniau dirba ne pilną darbo dieną, o tai riboja jų karjeros galimybes.
- Darbuotojų trūkumas: švietimo sektoriuje jaučiamas mokytojų stygius. Jei visi dirbtų trumpiau, prireiktų dar daugiau socialinės infrastruktūros – vaikų priežiūros, slaugos paslaugų.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuva kol kas nedrįsta kalbėti apie nacionalinį 4 dienų darbo savaitės modelį. Tačiau Nyderlandų pavyzdys rodo, kad:
- trumpesnės darbo valandos nebūtinai žlugdo ekonomiką,
- sėkmė priklauso nuo produktyvumo, socialinės politikos ir darbo rinkos lankstumo,
- svarbiausia – rasti pusiausvyrą tarp ekonomikos poreikių ir gyvenimo kokybės.
Beje, Nyderlandai garsėja ne tik darbu trumpiau, bet ir gyventojų gerove: jų vaikai reguliariai patenka tarp laimingiausių pasaulyje pagal UNICEF tyrimus.
Išvada
Keturių dienų darbo savaitė – nei rojus, nei pragaras. Tai kompromisas tarp ekonomikos efektyvumo ir žmonių gyvenimo kokybės. Olandų patirtis parodo, kad „mažiau“ nebūtinai reiškia „blogiau“. Galbūt ateityje ir Lietuva turės galimybę išbandyti panašų modelį – klausimas tik, kokius kompromisus būsime pasiruošę priimti.
Šaltinis: la.lv
