Kainų manipuliacija parduotuvėse: kaip atpažinti netikras akcijas ir apsisaugoti nuo apgaulės

Ar žinojote, kad net 67 procentai prekybos centrų „akcijų” yra dirbtinai sukurtos, o realus sutaupymas siekia vos kelis procentus arba jo visai nėra. Tyrimas, atliktas stebint 500 prekių kainas šešiuose didžiausiuose prekybos tinkluose per tris mėnesius, atskleidė sisteminę vartotojų klaidinimo praktiką.

Kaip veikia kainų manipuliavimo schema

Prekybininkai naudoja vis rafinuotesnius metodus, kad sukurtų akcijos iliuziją. Dažniausiai naudojama taktika yra dirbtinis kainos pakėlimas prieš pat akciją. Pavyzdžiui, prekė, kainuojanti 3,99 euro, savaitę prieš akciją pakeliama iki 5,49 euro, o tada su „didžiule nuolaida” parduodama už 4,29 euro. Vartotojas mano sutaupantis 1,20 euro, nors iš tikrųjų moka 30 centų brangiau nei įprasta kaina.

Tokie veiksmai pažeidžia ne tik etikos normas, bet ir teisės aktus. Nuo 2023 metų sausio Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja Omnibus direktyvos nuostatos, įpareigojančios prekybininkus nurodyti mažiausią prekės kainą per pastarąsias 30 dienų.

Tačiau realybė parduotuvėse kitokia. Prekybininkai randa būdų apeiti taisykles naudodami mikroskopinį šriftą, maskuojančias spalvas ar tiesiog „pamirštami” nurodyti reikalaujamą informaciją. Kai kuriose parduotuvėse mažiausia kaina nurodoma tik elektroninėse kainų etiketėse, kurios dažnai būna sugedusios ar išjungtos.

Psichologiniai triukai, kurie verčia pirkti

Rinkodaros specialistė Viktorija atskleidžia, kad prekybininkai naudoja dešimtis psichologinių manipuliacijų. Raudonos akcijų etiketės aktyvuoja skubos jausmą, o užbrauktos kainos kuria vertės iliuziją. Net jei reali nuolaida tik 5 procentai, vartotojo smegenys reaguoja į vizualų kontrastą tarp „senos” ir „naujos” kainos.

Ypač efektyvus yra dirbtinio deficito kūrimas. Užrašai „liko tik 3 vienetai” ar „akcija galioja tik šiandien” verčia priimti impulsyvius sprendimus. Tyrimai rodo, kad tokiose situacijose vartotojai vidutiniškai perka 40 procentų daugiau nei planavo.

Dar vienas populiarus triukas yra kryžminis kainų palyginimas. Šalia pigesniu prekės varianto dedamas nepagrįstai brangus „premium” variantas, kad vidutinės kainos prekė atrodytų kaip puikus sandėris. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus už 7 euro atrodo pigiai šalia 15 eurų kainuojančio „ekologiško” varianto, nors abu produktai gali būti identiški.

Didžiųjų tinklų praktika Lietuvoje

Vartotojų organizacijų aljanso tyrimas atskleidė konkrečius prekybos tinklų pažeidimus. Viename iš didžiausių prekybos tinklų net 82 procentai tikrintų „akcijinių” prekių neturėjo nurodytos mažiausios kainos per 30 dienų. Kitas tinklas sistemingai naudojo taktiką, kai ta pati prekė kas savaitę būdavo tai „akcijoje”, tai grįždavo į įprastą kainą, sukurdama nuolatinės nuolaidos iliuziją.

Elektronikos parduotuvėse situacija dar blogesnė. Ten dažnai naudojama „rekomenduojamos kainos” taktika, kai nurodoma gamintojo rekomenduojama kaina, kurios niekas niekada nemoka, o šalia dedama „akcijinė” kaina, kuri iš tikrųjų yra standartinė rinkos kaina.

Internetinės prekybos ypatumai

Elektroninėje prekyboje manipuliavimas pasiekė naują lygį. Algoritmai stebi kiekvieno vartotojo elgseną ir dinamiškai keičia kainas. Jei sistema mato, kad domitės konkrečia preke, jos kaina gali būti pakelta, o vėliau su „nuolaida” grąžinta į pradinę.

Kinijos elektroninės prekybos platforma, neseniai atėjusi į Lietuvos rinką, pakliuvo į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos akiratį dėl ypač agresyvių manipuliacijų. Prekių kainos keisdavosi kelis kartus per dieną, o nurodoma „mažiausia kaina per 30 dienų” likdavo ta pati, nors akivaizdu, kad prekė niekada nekainavo tiek, kiek nurodyta.

Kaip apsisaugoti nuo manipuliacijų

Vartotojų teisių ekspertai pataria kelias strategijas apsisaugai. Pirmiausia, naudokitės kainų stebėjimo programėlėmis, kurios fiksuoja istorines kainas.

Prieš pirkdami brangesnę prekę, palyginkite kainas bent trijose parduotuvėse. Neskubėkite pirkti vien dėl to, kad matote užrašą „akcija”. Tikros akcijos dažniausiai būna sezoninės, pavyzdžiui, žiemos drabužių išpardavimai pavasarį.

Atkreipkite dėmesį į vieneto kainą arba kilogramo kainą. Dažnai „akcijinė” didesnė pakuotė būna brangesnė už kilogramą nei standartinė. Taip pat būkite atsargūs su „pirkite 2, gaukite 3″ tipo akcijomis. Paskaičiuokite, ar tikrai jums reikia tiek prekių ir ar sutaupymas vertas papildomos išlaidos.

Ateities perspektyvos

Ekspertai prognozuoja, kad ateityje dirbtinis intelektas padės vartotojams realiu laiku atpažinti manipuliacijas. Jau kuriamos programėlės, kurios analizuoja tūkstančius kainų ir įspėja apie netikras akcijas.

Tačiau kol kas vartotojai turi pasikliauti savo budrumu ir kritiniu mąstymu. Kaip sako ekonomistas dr. Rytis Krušinskas, geriausia apsauga nuo manipuliacijų yra informuotas ir skeptiškas vartotojas, kuris nekimba ant kiekvienos raudonos etiketės kabliuko.

Prekybininkai turės prisitaikyti prie naujų realijų, kur vartotojai turi prieigą prie informacijos ir gali lengvai patikrinti bet kokius teiginius apie nuolaidas. Tie, kurie toliau bandys manipuliuoti, rizikuoja ne tik baudomis, bet ir reputacijos praradimu socialiniuose tinkluose, kur vartotojai aktyviai dalijasi apgaulės atvejais.