Daugeliui žodis „kriptovaliuta“ asocijuojasi su rizikingomis investicijomis ir nuolat svyruojančiais grafikais. Ir išties, Europos parduotuvių kasose skaitmeninis turtas vis dar yra reta egzotika. Tačiau kol vartotojų pasaulyje tvyro dvejonės, verslo koridoriuose vyksta tyli revoliucija, kurioje kriptovaliutos tampa ne spekuliacijos, o efektyvumo įrankiu.
Kodėl už kavą vis dar neatsiskaitome kriptovaliuta?
Atsakymas paprastas: kasdieniam naudojimui skaitmeninis turtas vis dar per daug sudėtingas. Vartotojai ir smulkūs prekybininkai susiduria su tomis pačiomis kliūtimis: nenuspėjamais pavedimų terminais, dideliais mokesčiais, sudėtingu lėšų grąžinimu ir, svarbiausia, reguliacine painiava. Apskaitos, PVM ir klientų patikros reikalavimai atbaido daugelį, todėl mažmeninėje prekyboje kriptovaliutos lieka giliame užribyje.
Verslo Pasaulyje – Kitos Taisyklės
Verslas verslui (B2B) segmente žaidimas keičiasi iš esmės. Čia pagrindinį vaidmenį atlieka ne spekuliatyvios kriptovaliutos, o vadinamieji stablecoins – skaitmeniniai pinigai, kurių vertė stabili ir susieta su euru ar JAV doleriu santykiu 1:1.
Pasak advokatų kontoros „Tegos“ Technologijų industrijos grupės vadovo Mindaugo Civilkos, verslui pati moneta nėra tikslas – tai tik techninė priemonė. „Didžiausią vertę kuria operacinis sluoksnis: patikimos klientų patikros (KYC/KYB), skaidrus transakcijų atsekamumas ir sklandi integracija į įmonės apskaitą. Kai šie procesai veikia nepriekaištingai, finansų komandos atgauna kontrolę, o vadovai gali ramiai vertinti rizikas“, – aiškina ekspertas.
Būtent šis prognozuojamumas jau duoda apčiuopiamą naudą:
- Laisvai samdomi specialistai Afrikoje ar Lotynų Amerikoje gauna visą uždirbtą atlygį, nesumažintą didelių tarpvalstybinių mokesčių.
- Privačios aviacijos įmonės gali priimti mokėjimus naktį ir vos po kelių valandų pakelti lėktuvą į orą.
- Europos gamintojai, atsiskaitantys stablecoins su tiekėjais Kinijoje, pradeda gamybą greičiau ir taip sutrumpina visą tiekimo grandinę.
Konsultacijų milžinės „McKinsey“ duomenimis, stablecoins atliekamų mokėjimų vertė jau dabar siekia 20–30 mlrd. JAV dolerių per dieną, o 2025-ieji gali tapti lūžio tašku masiniam jų pritaikymui versle.
Technologinis Tiltas Tarp Dviejų Pasaulių
Kad visa tai veiktų, reikalingas „vertėjas“ tarp kriptovaliutų ir tradicinių pinigų. Šią funkciją atlieka crypto-to-fiat technologija – nematomas tiltas, automatiškai paverčiantis skaitmeninį turtą į eurus ar dolerius gavėjo banko sąskaitoje.
Vienas iš šios srities lyderių – Vilniuje įsikūrusi įmonė „Request Technologies“. Pasak jos vadovo Lietuvai Andriaus Dubikovo, tokie sprendimai tampa kasdieniu įrankiu ne tik kripto startuoliams, bet ir tradicinėms įmonėms – programinės įrangos kūrėjams ar audito bendrovėms.
- Blogos naujienos visiems dyzelinių automobilių savininkams nuo 2026 m.: daugelis Lietuvoje dar nežino apie griežtėjančius teisės aktų pakeitimus
- Oficialu: „Xiaomi 17 Pro“ ir „17 Pro Max“ – pirmosios nuotraukos atskleidžia stulbinantį dizainą ir galingą įrangą!
- Šeimos visureigis su sportinio automobilio širdimi: galingasis 2026-ųjų „Skoda Kodiaq RS“ atrieda į Australiją
- „Swedbank”: Skandinavijos rinkų pulsas: trys gigantai, trys skirtingos strategijos
- Lietuvos IT sektoriaus dekada: kaip nuo telekomunikacijų milžinių perėjome prie pasaulinių technologijų eksporto lyderių
„Mūsų tikslas – nuimti nuo kliento visą sudėtingumą. Įmonė gali atsiskaityti stablecoins, o mes pasirūpiname visomis patikromis, konvertavimu ir sklandžiu pavedimu į gavėjo sąskaitą bet kurioje iš 190 šalių. Finansų komandai tai reiškia aiškias ataskaitas ir prognozuojamus terminus, o verslui – galimybę racionaliai išnaudoti skaitmeninio turto privalumus neprarandant finansinės kontrolės“, – teigia A. Dubikovas. Įmonės augimas įspūdingas – nuo 2024 m. kovo jos operacijų apimtys išaugo penkis kartus.
Akivaizdu, kad kriptovaliutų ateitis slypi ne spekuliacijose, o pragmatiškame pritaikyme. Kol kasdienis vartotojas laukia paprastesnių sprendimų, tarptautinis verslas jau dabar naudoja skaitmeninį turtą, kad veiktų greičiau, pigiau ir efektyviau.
