Artimiausiais metais Lietuva turi galimybę nukreipti finansavimą į sritis, kurios lemtų didžiausią ekonominį ir socialinį poveikį. Ekspertai sako, kad tai – proga persvarstyti šalies vystymosi kryptis ir pasirinkti, ar lėšos bus nukreiptos į tradicines sritis, ar taps pagrindu ilgalaikiams proveržiams. Pasak skirtingų sričių atstovų, nuo šių sprendimų priklausys, ar Lietuva pajėgs tapti inovacijų lydere.
Nuomonės dėl prioritetų – skirtingos
Pastaraisiais metais valstybės politika kryptingai siekia ne tik palaikyti stabilumą, bet ir inicijuoti struktūrinius pokyčius: nuo žaliosios energetikos plėtros iki inovacijų ekosistemos stiprinimo bei gynybos sektoriaus svarbos augimo. Dalis diskusijų festivalyje „Būtent!“ dalyvavusių ekspertų įsitikinę, kad šių tikslų įgyvendinimui pirmiausia reikia sustiprinti kritinę infrastruktūrą.
EPSO-G įmonių grupės vadovo Mindaugo Keizerio teigimu, kritinės infrastruktūros plėtra yra viena iš esminių priežasčių pritraukti užsienio verslų ir investuotojų. Be to, tai glaudžiai susiję ir su šalies saugumu.
„Pastarieji metai parodė, kad gyvename sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje. Per 18 mėnesių Baltijos jūroje buvo nutraukta 11 skirtingų jungčių – dujų, elektros ir telekomunikacijų. Tai labai aiškus signalas – turime investuoti ne tik į infrastruktūros vystymąsi, bet ir į apsaugą, atsparumą, gebėjimą greitai atstatyti pažeistas sistemas“, – pabrėžė M. Keizeris.
Tuo metu kiti ekspertai pabrėžė, kad viešųjų investicijų poveikis priklauso ne vien nuo infrastruktūros, bet ir nuo to, kur kapitalas nukreipiamas – į sektorius, galinčius generuoti ilgalaikę pridėtinę vertę bei sustiprinti Lietuvos pozicijas Europos pramonės grandinėse.
„Mūsų tikslas turėtų būti tapti tokiais žaidėjais, be kurių Europa nebegalėtų apsieiti. Jei sugebėsime įtvirtinti savo pramonę tiekimo grandinėse, tai bus naudinga ir ekonomine, ir nacionalinio saugumo prasme – stipresnis įsitraukimas į Europos esmines sistemas didina valstybės atsparumą ir saugumą. Strateginiai pasirinkimai – aukštosios technologijos, dirbtinis intelektas, biotechnologijos ir žalioji energetika – gali sukurti transformacinį efektą“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.
Svarbus vaidmuo atitenka ir švietimui
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovės Saulės Skripkauskienės manymu, investicijų tvarumas labiausiai priklausys nuo žmonių, gebančių jas tinkamai įprasminti, o tai galima pasiekti tik gerinant švietimo lygį ir ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus.
„Žiūrėdami į šalis, kurios pasiekė ekonominį proveržį – ar tai būtų Suomija, Pietų Korėja, ar Singapūras – matome aiškų dėsningumą. Visi jie pradėjo nuo švietimo. Jei žmogus nuo mažens gauna stiprų žinių ir įgūdžių pagrindą, vėliau jis tampa inovatyvus, kūrybingas, gebantis generuoti idėjas. Būtent žmonės, jų žinios ir technologijos yra pagrindinis resursas“, – sakė S. Skripkauskienė.
- „Swedbank“ pagaliau paaiškino, kodėl mažina grynųjų pinigų išėmimo limitus: nuo lapkričio tai palies visus klientus
- Svajonės pildosi Vilniuje: BYD salonas atidarytas su ateities vizija, nauju miesto hitu ir gilių kava
- Naujas „Lidl” šūkis: „VERTA”. Atnaujintas prekės ženklas ir stiprinamas ryšys su klientais
- Karo prievolė 2026: ką turi žinoti šauktiniai, darbdaviai ir studentai?
- „Revolut“ meta iššūkį tradiciniams bankams: milijardinės investicijos ir ypatingas dėmesys Lenkijai
Jos teigimu, papildomai neinvestuojant į ugdymą, technologijų kūrimą bei mokslinius tyrimus, po kelių dešimtmečių susidursime su dar didesne konkurencine atskirtimi.
Pavyzdį turi parodyti valstybė
Nepaisant to, į kurias sritis bus nukreiptos viešosios investicijos, svarbiausia, kad jos veiktų kaip strateginis svertas – skatintų privačias investicijas ir inovacijas bei kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę.
ILTE vadovo Dainiaus Vilčinsko manymu, viešosios investicijos turėtų būti suvokiamos ne kaip konkurencija privačiam kapitalui, o kaip katalizatorius, skatinantis augti naujus projektus ir verslus.
„Viešosios lėšos turėtų veikti kaip svertas, kuris pritraukia privačių investicijų ir leidžia joms plėstis. Tokiu būdu galima pasiekti proveržį – kiekvienas euras sukuria ne vieną, o kelis kartus didesnę vertę. Jei šį principą taikysime nuosekliai, pasieksime daug daugiau, nei vien tik išleidę biudžeto lėšas“, – aiškino D. Vilčinskas.
Jo teigimu, tokia strategija ypač svarbi naujai besikuriantiems verslams, kurie turi potencialo veikti globaliai.
„Privačios lėšos dažnai nedrįsta eiti pirmosios, todėl valstybė turi parodyti kryptį – sumažinti riziką, sudaryti sąlygas startui. Kai tik atsiranda pirmieji rezultatai, privatus kapitalas įsijungia daug aktyviau. Taip buvo visose šalyse, kurios sukūrė stiprią technologijų ekosistemą“, – sakė D. Vilčinskas.
