Nuo 2026 metų Latvijoje įsigalios naujas elektros energijos perdavimo tarifas, kuris yra viena iš bendros elektros kainos sudedamųjų dalių. Skirtingai nei prieš daugiau nei dvejus metus, kai tarifas ženkliai padidėjo ir stipriai paveikė gyventojų sąskaitas, šįkart prognozuojami pokyčiai yra kur kas nuosaikesni. Netgi manoma, kad tarifas gali sumažėti apie 0,6 %.
Daugumai vartotojų perdavimo tarifas atskirai neišskiriamas – jis jau įtrauktas į bendrą paskirstymo kainą. Tačiau būtent perdavimo tarifo pokytis 2022 metais lėmė ir paskirstymo tarifo šuolį, todėl daugeliui gyventojų sąskaitos ženkliai išaugo. Šįkart valdžios institucijos ramina – tokio efekto neturėtų būti.
Kodėl tarifas mažėja?
Pasak „Augstsprieguma tīkls“ (Latvijos aukštosios įtampos tinklo operatoriaus) vadovo Rolando Irklio, tarifą pavyko stabilizuoti, nes didelė dalis investicinių projektų buvo finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tai leido išvengti papildomų įmonės išlaidų ir kartu sumažinti administracines sąnaudas – ypač darbo užmokesčio srityje.
Naujasis tarifas galios trejus metus – nuo 2026 iki 2028 m., tačiau iki galutinio įsigaliojimo jis dar turi būti patvirtintas Latvijos viešųjų paslaugų reguliavimo komisijos (SPRK).
Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis įspėja, kad pasaulinė situacija išlieka nestabili, todėl tam tikri rizikos veiksniai gali atsirasti ateityje, o tuomet tarifai galėtų būti peržiūrėti. Visgi kol kas tam poreikio nėra.
Kodėl tai svarbu ir Lietuvai?
Latvija giriasi turinti efektyviausią elektros perdavimo tarifą visame Baltijos regione – tai ypač svarbu pramonės ir didiesiems verslo vartotojams. Įdomu, ar Lietuva neseks šiuo pavyzdžiu?
Lietuvoje elektros kainų struktūra taip pat susideda iš kelių dalių: elektros energijos tiekimo kaina, perdavimo ir paskirstymo tarifai bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP). Nors šiuo metu Lietuvoje nėra viešai kalbama apie perdavimo tarifo keitimą, energetikos sektorius patiria panašius iššūkius kaip ir Latvijoje – investicijų poreikis, ES finansavimo priklausomybė ir geopolitiniai veiksniai.
Ar tai reiškia, kad ir Lietuvoje galima tikėtis pokyčių?
Vargu ar Lietuva ignoruos regionines tendencijas. Jei Latvija sugebės stabilizuoti ar net sumažinti tarifus pasitelkdama ES lėšas, galbūt panašios strategijos imsis ir Lietuvos energetikos sektorius. Tačiau, kaip rodo ankstesnė patirtis, kiekvienas tarifas čia peržiūrimas atskirai, o sprendimus dažnai lemia nacionalinės investicijos į infrastruktūrą ir reguliavimo politika.
- „Swedbank“ pradeda kovą su sukčiais ribodamas klientų pasirinkimo galimybes – sukėlė viešas diskusijas
- „Xiaomi 17“: kompanija pristato flagmaną, kuris nekopijuoja „Apple“, bet meta iššūkį
- Klientai nepatenkinti „Swedbank“: „Na, tai jau ne šiaip rimta“
- „Omniva“ pristato naują siuntų pristatymo modelį: atviras kurjerių tinklas Vilniuje ir Kaune
- „Mercedes-Benz“ Papenburge stato vėjo jėgainių parką, siekdama ekologinės transformacijos
