Šiemet pusryčių stalas gali tapti brangesnis nei kada nors anksčiau. Priežastis slypi ne tik infliacijos bangoje, bet ir mažuose žaliuose riešutuose, kurie formuoja mūsų mėgstamiausių skanėstų skonį. Lazdyno riešutai – tie patys, kurie slepiasi jūsų šokolado plytelėje, „Nutella” stiklainyje ar rytiniame miuslyje – tapo naujuoju „brangiuoju metalu” maisto pramonėje.
Turkijos „žaliasis auksas” patyrė katastrofą
Turkija, kontroliuojanti 60% pasaulinės lazdyno riešutų rinkos, šiemet patyrė tikrą gamtos smūgį. Balandžio mėnesį netikėtas šaltukas nusiaubė žaliuojančius Juodosios jūros pakrantės šlaitus, kur auga didžioji dalis pasaulio lazdynų.
Turkijos žemės ūkio ministras Ibrahimas Yumakli pavadino tai viena didžiausių žemės ūkio katastrofų šalies istorijoje. Derlius sumažėjo 36%, o tai reiškia, kad beveik kas trečias lazdyno riešutas, kuris turėjo patekti į rinką, tiesiog neužaugo.
Kainų šuolis, kuris paveiks kiekvieną
Nuo metų pradžios lazdyno riešutų kainos šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Amsterdamo maisto rinkų analitinės platformos „Vesper BV” duomenimis, tona turkiškų lazdyno riešutų branduolių dabar kainuoja apie 9 400 eurų – tai istorinis rekordas.
„Lazdyno riešutų kaina šiuo metu pasiekė tokį lygį, kad prekiautojai praktiškai sustabdė sandorius”, – teigia platformos įkūrėjas Aleksandras Sterkas. Skirtingai nei žemės riešutais, lazdyno riešutų rinka dabar beveik sustingo.
Didieji žaidėjai jaučia spaudimą
Vokietijos šokolado milžinė „Rittersport” jau kalba apie „dvigubą naštą” – brangsta ne tik lazdyno riešutai, bet ir kakava. Bendrovė kasmet perdirba kelis tūkstančius tonų lazdyno riešutų, daugiausia importuotų iš Turkijos.
Tačiau labiausiai nukentės didžiausias pasaulyje lazdyno riešutų pirkėjas – „Ferrero”, „Nutella” gamintojas, kuris superka apie trečdalį visų pasaulyje užauginamų lazdyno riešutų. Nors kompanija neigia tiekimo sutrikimus ir tvirtina turinti alternatyvius šaltinius Italijoje, Čilėje ir JAV, ekspertai skeptiški dėl galimybės išvengti kainų augimo.
Receptūrų revoliucija virtuvėse
Hamburgo prekybos namų „Schlüter & Maack” partneris Raineris Lückenhausenas prognozuoja esminį pokytį maisto pramonėje: „Įmonės jau dabar keičia receptūras, mažindamos lazdyno riešutų kiekį arba keisdamos juos pigesniais migdolais.”
- Kas nutinka, jei sumaišote E5 (95) ir E10 (98) benziną, ir kodėl daugelis žmonių tai daro?
- Kiek gausite „į rankas“ nuo 2026 metų? Pristatytas naujas GPM skaičiuoklės įrankis
- „Swedbank” siunčia labai nemalonią žinutę savo klientams: „Daugelis gali gauti laiškų”
- Kodėl CVV kodai spausdinami tiesiai ant kortelės, o ne išduodami voke, kaip PIN kodai?
- Naujos ES bankomatų taisyklės: kas keičiasi vartotojams
Tai reiškia, kad netrukus jūsų mėgstamas šokoladas ar riešutų kremas gali skanauti kitaip. Kai kurie gamintojai jau eksperimentuoja su saulėgrąžų sėklomis ir žemės riešutais kaip alternatyvomis.
Klimato kaitos šešėlis
„Seeberger” kompanijos atstovas pabrėžia, kad dabartinė krizė – tai tik pradžia: „Tai, ką matome dabar, yra didėjančios klimato rizikos žemės ūkiui išraiška.” Ekspertai prognozuoja, kad tokie ekstremalūs oro reiškiniai taps dažnesni, o tai reiškia nuolatinį neapibrėžtumą lazdyno riešutų rinkoje.
Turkijos ūkininkų drama
Juodosios jūros pakrantės kaimuose, kur lazdynų auginimas yra vienintelis pajamų šaltinis, situacija tragiška. „Balandžio sniegas viską sunaikino”, – sako vienas derliaus nuėmimo darbininkas. Daugelis ūkininkų neturi derliaus draudimo, todėl prarado visas metines pajamas.
Turkijos vyriausybė bandė sušvelninti smūgį, padidindama oficialią minimalią supirkimo kainą 17% (eurais), tačiau tai tik dalinė pagalba tiems, kurie neteko didžiosios dalies derliaus.
Ką tai reiškia vartotojams?
Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais:
- Šokolado kainos gali padidėti 15-20%
- „Nutella” ir panašūs produktai gali brangti dar labiau
- Kai kurie produktai gali išnykti iš lentynų arba būti pakeisti pigesnėmis alternatyvomis
- Miusliai su lazdyno riešutais taps prabangos preke
Giresuno regiono žemės ūkio rūmų vadovas vis dar tikisi, kad eksportuotojai greitai supirks turimas atsargas, tačiau tai tik laikinai sušvelnins krizę. Ilgalaikė perspektyva priklauso nuo to, kaip greitai pramonė prisitaikys prie naujų realijų ir ar pavyks rasti tvarias alternatyvas „žaliajam auksui”.
