Lietuva tikėjosi milijonų iš dyzelino akcizo – A. Bartkus paaiškina, kodėl realybė visai kitokia

Vienas iš keistų Lietuvos ekonominio gyvenimo ypatumų – labai dažnas nominalių rodiklių, neatsižvelgiančių į tai, kaip pasikeitė pinigų vertė, naudojimas. Vienintelis rodiklis, kuris visuotinai Lietuvoje vertinamas realiais dydžiais, yra realusis bendras vidaus produktas (BVP), kuris suskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas. Tuo tarpu darbo užmokestį, senatvės pensijas, pajamas ar išlaidas retas analitikas ar politikas vertina atsižvelgdamas į jų perkamąją galią.

Dažnas operavimas tik nominaliais dydžiais viešojoje erdvėje gali sudaryti klaidingą įspūdį apie šalies raidą, dinamiką ar pasiekimus. Kaip individui yra svarbu ne tai, kiek banknotų jis gavo, o ką už juos gali nusipirkti, taip ir vyriausybei yra svarbu ne tai, kiek lėšų jai buvo pervesta, o tai, ką už tas lėšas galima įsigyti. Jeigu augant ekonomikai ir nekeičiant mokesčių tarifų vyriausybė surinks tą pačią mokestinių įplaukų sumą, tai bus blogas rezultatas. Geru rezultatu galima laikyti tik tą atvejį, kai valstybės surenkamų pajamų perkamoji galia auga ne mažesniu nei ekonomikos augimo tempu. Pabandykime šiuo požiūriu įvertinti tai, kaip sekasi Lietuvai šiais metais surinkti dyzelino akcizus.

Dyzelino akcizas, kaina ir pardavimai

2024 m. buvo priimtas sprendimas nuo kitų metų dyzelino akcizą padidinti nuo 410 iki 519,6 Eur, dalį mokesčio įforminant kaip CO2 dedamąją. Šiam sprendimui įsigaliojus 2025 m. dyzelino akcizas Lietuvoje pakilo 26,7 proc. Pritaikius naują akcizą, dyzelino kaina Lietuvos degalinėse ėmė viršyti kainą Lenkijos degalinėse (1 pav.).

Didžiausias Lietuvos ir Lenkijos dyzelino kainų skirtumas užfiksuotas pirmomis trimis 2025-ųjų sausio savaitėmis. Pirmą savaitę dyzelinas Lietuvoje buvo 8,2 proc. brangesnis, antrą savaitę – 7,9 proc., o trečią savaitę – 8 proc. brangesnis nei Lenkijoje. Dėl šios priežasties tranzitu mūsų šalį kertančio arba į Lenkiją vykstančio dyzelinio transporto vairuotojai nustojo pirkti dyzeliną Lietuvoje (2 pav.).

Dėl Lietuvai nepalankaus kainų skirtumo su Lenkija dyzelino pardavimai Lietuvoje 2025 m. sausio mėn. smuko 33,5 proc., vasario mėn. – 16,4 proc., kovo mėn. – 15,3 proc., balandžio mėn. – 10,3 proc., o gegužės mėn. – 14,3 proc., lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu. Suminiai 2025 m. pirmų penkių mėnesių pardavimai buvo 17,5 proc. mažesni nei tais pačiais mėnesiais 2024 m.

2024 m. gruodis ir politiškai neutrali prognozė

Dar prieš padidinant akcizus nuo 2025 m. sausio, buvo fiksuoti netipiškai dideli dyzelino pardavimai 2024 m. gruodį. Akivaizdu, kad dalis pirkėjų iš anksto apsirūpino kuru, tad gruodžio pardavimai „persikėlė“ į 2025-uosius. Siekiant objektyvesnio vaizdo, dalį tų gruodžio sandorių tikslinga priskirti sausio mėnesiui. Priskyrus šią dalį, tenka konstatuoti 11,5 proc. mažesnius dyzelino pardavimus per pirmuosius penkis 2025 m. mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Iš turimų duomenų galima spręsti, kad bendras paklausos nuosmukis, jei kainų atotrūkis tarp Lietuvos ir Lenkijos išliks toks pat, šiemet bus didesnis už 11,5, bet mažesnis už 17,5 proc. Nes, viena vertus, ne visi, kurie dyzeliną įsigijo iš anksto, reguliariai važiuoja į Lenkiją – taigi ilgalaikis poveikis nėra toks didelis. Kita vertus, kai kurie iš tų, kurie apsipirko gruodį, nuo šiol pirks degalus tik Lenkijoje. Tad realus nuosmukis, tikėtina, bus maždaug per vidurį – apie 14,5 proc. Šis skaičius ir panaudotas prognozėse, pateiktose 2 pav.

Akcizai ir PVM už dyzeliną

Nepaisant 26,7 proc. padidintų akcizų, surinkta jų suma 2025 m. yra 319,6 mln. Eur. Per tą patį laikotarpį 2024 m. su mažesniais akcizais buvo surinkta 305,8 mln. Eur. Akcizų yra surinkta 4,5 proc. daugiau, bet jie nėra vieninteliai mokesčiai, kurie siejami su dyzelino įsigijimu.

Be akcizų, kiekvienas degalų pirkėjas sumoka ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Remiantis Europos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis kuro kainomis, galima apskaičiuoti, kad 2024 m. iš viso buvo sumokėta 198,7 mln. Eur PVM, o 2025 m. dėl itin smarkiai smukusios paklausos – tik 162,3 mln. Eur. Jei laikysimės prielaidos, kad 70 proc. PVM mokėjimų yra sugrąžinami verslui, biudžete 2024 m. pirmaisiais penkiais mėnesiais turėjo likti 59,6 mln. Eur PVM, o 2025 m. – tik 48,7 mln. Eur PVM pervedimų iš dyzelino pardavimo.

Sudėjus įplaukas iš akcizų ir PVM, galima teigti, kad 2025 m. buvo surinkta 368,3 mln. Eur, o tuo pačiu metu 2024 m. – 365,4 mln. Eur suma, tad 26,7 proc. padidinti akcizai nulėmė tik 3 mln. Eur, arba 0,8 proc., didesnes nominalias įplaukas į valstybės biudžetą (žr. 3 pav. žalius stulpelius).

Tačiau vos 0,8 proc. padidėjusios nominalios pajamos iš dyzelino mokesčių nesugebėjo kompensuoti pinigų perkamosios galios kritimo dėl kainų augimo. Suskaičiavus realiąsias biudžeto pajamas 2025 ir 2024 m. naudojant 2015 m. kainų lygį, tenka konstatuoti, kad realiosios biudžeto pajamos iš dyzelino akcizų ir PVM, surinktos per pirmuosius penkis 2025 m. mėnesius, yra 2,5 proc. mažesnės nei per tą patį laikotarpį 2024 m. (žr. 3 pav. mėlynus stulpelius).

Padidinus akcizus 26,7 proc., surinkta lėšų suma, už kurią valstybė finansavo savo pirkinius 2025 m., pasižymėjo 2,5 proc. mažesne perkamąja galia. Sėkmingai fiskalinei politikai keliama užduotis yra kasmet apsirūpinti vis didesne ar bent jau tokia pat perkamąja galia iš biudžeto finansuojamiems pirkiniams kaip praėjusiais metais. Akivaizdu, kad akcizų didinimas nulėmė ne didesnę, o mažesnę valstybės perkamąją galią. Nors į biudžetą buvo surinkta šiek tiek daugiau pinigų, jų vertė sumažėjo – už juos valstybė gali įsigyti mažiau nei pernai.

Ateities prognozės

Projektuojant neutralų 14,5 proc. paklausos smukimą per likusius septynis metų mėnesius, tikėtina, kad šie metai pasibaigs su 8,6 mln. Eur, arba 0,9 proc., didesnėmis nominaliomis įplaukomis į šalies biudžetą (žr. 4 pav. žalius stulpelius).

Likusiems metų mėnesiams taikant vidutinį kainų augimo tempą, kuris buvo fiksuotas per pirmuosius penkis mėnesius, galima suskaičiuoti tikėtinas realiąsias biudžeto pajamas iš dyzelino pardavimo, kurios, deja, greičiausiai bus 2,4 proc. mažesnės.

Jeigu tais mėnesiais dyzelino paklausos smukimas pakartotų tendenciją, fiksuotą metų pradžioje, nekoreguojant duomenų dėl netipiškai aukštų 2024 m. gruodžio pardavimų, tai realiosios biudžeto pajamos (įvertinus perkamąją pinigų galią) 2025 m. bus 5,1 proc. mažesnės nei 2024 m.

Ką reikėtų padaryti, kad šie biudžetiniai metai pasibaigtų bent jau be realios biudžetinių įplaukų perkamosios galios praradimų? Atsakymą gali pasufleruoti paklausos smukimą nulėmęs veiksnys – kainų tarp Lietuvos ir Lenkijos atotrūkis. Akcizą dyzelinui reikia sumažinti tiek, kad galutinė kuro kaina Lietuvoje būtų šiek tiek mažesnė už kainą Lenkijoje. Tai garantuos paklausos sugrįžimą ir didesnes sumines įplaukas į šalies biudžetą.

Ateityje dyzelino akcizus reikėtų nustatinėti atsižvelgiant į tai, kokius akcizus nustato mums svarbios kaimyninės šalys – Lenkija ir Latvija. Jeigu norime išsaugoti maksimalias įplaukas į biudžetą iš dyzelino, kaina Lietuvoje turi būti bent 1 ct mažesnė už kainą šiose kaimyninėse šalyse. Tada nenutiks tokių kuriozų kaip dabar, kai su 26,7 proc. didesniais akcizais valstybės biudžetas per pirmuosius penkis mėnesius apsirūpino 2,5 proc. mažesne perkamąja galia.