Pasipiktinimas dėl banko mokesčių už internetines operacijas. Gyventojai nepatenkinti

Vis dažniau gyventojai reiškia nepasitenkinimą dėl bankų ir elektroninių pinigų įstaigų taikomų mokesčių už internetines operacijas. Nors skaitmeninės technologijos leidžia vykdyti pinigų pervedimus ir apmokėjimus greitai bei ekonomiškai, daugelis paslaugų teikėjų vis dar taiko įkainius, kuriuos daugelis laiko nepagrįstais.

Išanalizavus kelių dešimčių Lietuvoje veikiančių finansinių įstaigų įkainius, paaiškėjo, kad mokesčiai už internetinius SEPA pervedimus – itin įvairūs. Pavyzdžiui, kai kurie bankai už paprastą pervedimą internetu į kito asmens sąskaitą taiko vos 0,23 Eur mokestį, tuo tarpu kiti – iki 2 Eur už tą pačią operaciją. Tokie skirtumai kelia klausimų: ar šiandienos technologinė pažanga pateisina tokius tarifus?

Kodėl tai svarbu vartotojams?

Skaitmeninė bankininkystė jau seniai tapo kasdienybe: atlyginimai, sąskaitų apmokėjimai, apsipirkimai – visa tai atliekame internetu. Vis dėlto, kai kurie klientai nustemba pastebėję, kad jų bankas kas mėnesį nuskaičiuoja fiksuotus mokesčius už sąskaitos tvarkymą ar netgi už elektroninių sąskaitų apmokėjimą.

„Kodėl turėčiau mokėti 0,41 Eur už internetinį sąskaitos apmokėjimą, kai tai neturi jokio fizinio aptarnavimo kašto?“ – piktinasi viena vilnietė.

Ekspertai: „Tai pelno siekis, ne būtinybė“

Finansų analitikai sutaria – šie mokesčiai dažnai nėra susiję su realiais kaštais. Daugeliu atvejų jie yra įvesti siekiant diversifikuoti bankų pajamas ir kompensuoti kitų paslaugų pigimą. „Didieji bankai išlaiko dideles IT infrastruktūras, bet internetinės operacijos yra pigiausios jų paslaugų grandinėje. Mokesčiai – daugiau pelno nei būtinybės klausimas,“ – sako finansų ekspertas Tomas Žilinskas.

Ką gali padaryti vartotojai?

Vis daugiau vartotojų renkasi alternatyvas – mažesnius ar net nemokamus mokesčius siūlančias elektroninių pinigų įstaigas, kurios dažnai netaiko fiksuotų įkainių už SEPA pervedimus ar sąskaitos tvarkymą. Pavyzdžiui, vienas rinkos dalyvis siūlo net 0 Eur mokestį už visus pagrindinius internetinius pervedimus.

Tuo tarpu vartotojų teisių gynėjai siūlo atidžiai sekti banko sutartis ir nebijoti jų keisti, jei mokesčiai kelia nepasitenkinimą.

Ar ateityje situacija keisis?

Bankai vis dažniau susiduria su reguliavimo spaudimu mažinti paslėptus ir vartotojams nepalankius mokesčius. Vis tik tikėtina, kad tik aktyvesnis visuomenės spaudimas ir konkurencijos augimas gali priversti paslaugų teikėjus peržiūrėti savo įkainius ir prisitaikyti prie skaitmeninės realybės – mažesnių sąnaudų, mažesnių mokesčių.

Visus bankų įkainius galite rasti čia: https://www.lb.lt/lt/mokejimo-ikainiai