Nuo šių metų pradžios visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, sugriežtinta finansinių pervedimų tarp gyventojų kontrolė. Tai dalis platesnės ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu strategijos.
Lietuvos bankai, kaip ir kitų ES šalių finansų įstaigos, dabar privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pagal užklausą pateikti informaciją apie gyventojų sąskaitų judėjimus, įskaitant pervedimus tarp kortelių. Anksčiau tokia detali kontrolė buvo taikoma daugiausia įmonėms ir individualiems verslininkams.
Kada galite susidurti su problemomis?
Finansų ekspertai įspėja, kad bandant atlikti didelės vertės mokėjimus kortele į kortelę (pavyzdžiui, perkant automobilį iš privataus asmens ar mokant už brangią kelionę) bankas gali laikinai užblokuoti jūsų sąskaitą patikrinimui.
„Visi dideli pervedimai automatiškai patenka į stebėjimo sistemą„, – paaiškina Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos atstovė. „Tai nereiškia, kad darote kažką neteisėto, bet bankas privalo patikrinti sandorio teisėtumą.”
Praktiniai patarimai lietuviams:
- Tėvų komitetams ir bendruomenėms: Vietoj to, kad vienas asmuo rinktų pinigus į savo sąskaitą, naudokite bankų siūlomas „Bendro mokėjimo” funkcijas. Jas turi Swedbank, SEB, Luminor ir kiti bankai.
- Nuomojant būstą: Jei gaunate nuomos mokestį į asmeninę sąskaitą, būtinai deklaruokite šias pajamas VMI. Reguliarūs pervedimai iš tų pačių asmenų gali sukelti mokesčių inspekcijos klausimus.
- Perkant brangius daiktus: Didesniems pirkiniams geriau naudoti oficialius mokėjimo būdus – banko pavedimus su aiškia paskirtimi arba mokėjimus per saugias platformas.

Į ką atkreipia dėmesį VMI?
Mokesčių inspekcija ypač domisi:
- Reguliariais pervedimais iš skirtingų asmenų į tą pačią sąskaitą
- Didelėmis sumomis be aiškios paskirties
- Neįprastai dideliais pervedimais, neatitinkančiais deklaruotų pajamų
Ar reikia mokėti mokesčius už pervedimus?
Ne, patys pervedimai nėra apmokestinami. Kaip paaiškina VMI atstovai, dovanos iš artimųjų, skolų grąžinimai ar draugų pagalba neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Tačiau jei gaunate reguliarias pajamas (pavyzdžiui, už paslaugas ar nuomą), jos turi būti deklaruojamos, nepriklausomai nuo to, ar gausite jas grynaisiais, ar pervedimu.
- „Honor“ meta svorį, bet ne raumenis: naujasis „Magic 8 Pro Air“ sveria mažiau nei obuolys, bet talpina milžinišką bateriją
- Pristatytas „Mercedes-AMG F1 City Edition“ elektrinis dviratis
- Kiek uždirba „Ryanair“ stiuardesės? Lenkės atskleisti skaičiai šokiruoja interneto vartotojus
- Kaip aktyvuoti „SMART NET“ kortelę? Paprasta instrukcija „Senukų” klientams
- „Samsung“ nutraukė tylą ir nustebino data: „Galaxy S26“ serija vėluos, o „Ultra“ modelyje – netikėtas medžiagų pokytis
Kodėl visa tai daroma?
ES institucijos siekia:
- Kovoti su finansiniais sukčiavimais ir pinigų plovimu
- Užkirsti kelią teroristų finansavimui
- Sumažinti šešėlinę ekonomiką
- Apsaugoti gyventojus nuo „mulų” – asmenų, kurie už atlygį leidžia naudotis savo sąskaitomis neteisėtiems pervedimams
Svarbu prisiminti
VMI negali automatiškai nuskaičiuoti mokesčių vien dėl pervedimo fakto. Tačiau inspektoriai gali pradėti patikrinimą, jei kils įtarimų dėl pajamų slėpimo.
Jei vykdote teisėtą veiklą ir deklaruojate pajamas – jokių problemų neturėtų kilti. Naujosios taisyklės skirtos ne sąžiningiems piliečiams bausti, o finansiniams nusikaltimams užkirsti kelią.
Geriau parašytame apie balkų savivalę, kai jie tavo ir tau grąžintus pinigus neužskaito ir išsiunčia atgal mokėtojui. Ir tai kad tu tapsi nemokus jiems sojaut
Tai pirmyn. Parašyk savo istoriją info@technikai.lt