Rekordinės investicijos Lietuvos startuoliams, bet mažiesiems verslams – vis dar kliūtys

Šiemet euro zonoje fiksuojamas augantis startuolių ir sparčiai augančių įmonių optimizmas. Verslo pasitikėjimo rodikliai, tokie kaip PMI (pirkimo vadybininkų indeksas), priartėjo prie augimą žyminčios ribos (50 punktų) arba ją viršijo, o tai rodo, kad verslo aplinka vertinama vis palankiau. Ši tendencija atspindi atsigavusią rinkos nuotaiką po kelių metų ekonominio neapibrėžtumo, susijusio su infliacija, geopolitine įtampa ir lėtėjančia paklausa.

Vis dėlto, nepaisant teigiamų nuotaikų, startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms, kurios išaugo startuolio rūbą (vadinamomis „scale-up“), vis dar sudėtinga užsitikrinti reikiamą finansavimą.

„Remiantis tarptautiniu „Startup Struggle Survey 2025“ tyrimu, net 58 procentai verslų įkūrėjų nurodė, kad finansavimas išlieka didžiausia kliūtis jų veiklai. Vos 18 procentų apklaustųjų mano, kad gauti finansavimą yra lengva, o daugiau nei pusė su tuo visiškai nesutinka. Augimo ir pelningumo siekis vis dažniau priklauso nuo investuotojų pasitikėjimo, kuris, kaip rodo apklausos, kol kas dar nėra tvirtas. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad bent jau pasitikėjimas rinka yra didėjantis“, –  teigia „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray.

Augantis ekonominis pasitikėjimas

Europos Komisijos (EK) ataskaita rodo, kad liepos mėnesį euro zonoje fiksuotas nuosaikus ekonominio pasitikėjimo pagerėjimas, ypač verslo ir investuotojų nuotaikų srityse. Nors vartotojų požiūris išlieka atsargus ir šiek tiek sušvelnėjo, o bendras ekonominis klimatas rodo stabilizacijos ženklus. Geriausia ekonominio pasitikėjimo dinamika užfiksuota Vokietijoje – šalyje pasitikėjimo lygis pasiekė aukščiausią tašką nuo 2022 metų.

Anot S. Demiray, EK ekonominio pasitikėjimo indeksas (ESI) parodė nedidelį pagerėjimą – vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo nuo –15,3 birželį iki –14,7 liepos mėnesį. Visgi šie skaičiai vis dar gerokai atsilieka nuo ilgalaikio 100 balų vidurkio, o tai rodo, kad visuomenės pasitikėjimas ekonomika išlieka žemas.

Verslo aplinka, kita vertus, rodo aiškius atsigavimo ženklus. Remiantis „S&P Global“ duomenimis, euro zonos PMI indeksas išaugo iki 51,0 – aukščiausio lygio per pastaruosius 11 mėnesių. Paslaugų sektoriaus rodiklis pasiekė 51,2, o gamybos indeksas, nors ir nežymiai, priartėjo prie 50 ribos (buvo 49,8). Tai leidžia daryti prielaidą apie palaipsniui atsigaunančią vidaus paklausą.

Tuo metu investuotojų nuotaikos taip pat ženkliai pagerėjo. „Sentix“ investuotojų pasitikėjimo indeksas šoktelėjo iki 4,5 balo – tai aukščiausias rezultatas per daugiau nei trejus metus. Dabartinės ekonominės padėties vertinimas pakilo iki –7,3 balo, o ateities lūkesčiai šoktelėjo iki 17,0. Tokia dinamika rodo, kad rinkos dalyviai vis pozityviau vertina artimiausios ateities perspektyvas.

Teigiamu ženklu laikomas mažėjantis infliacijos lūkesčių lygis. Vidutinis vartotojų prognozuojamas infliacijos rodiklis per ateinančius 12 mėnesių sumažėjo iki 2,6 proc., palyginti su 2,8 proc. ankstesnį mėnesį, o tai leidžia tikėtis stabilėjančių kainų ir mažėjančio spaudimo centrinio banko pinigų politikai.

„Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Šalis atrodo gana pozityviai. Lietuvos ekonominis pasitikėjimas liepos mėnesį viršijo euro zonos vidurkį – tiek verslo atstovai, tiek vartotojai demonstravo daugiau pasitikėjimo nei kitose valstybėse. Tai rodo, kad šalies ekonominė aplinka išlieka palyginti stabili, nepaisant bendrų iššūkių, su kuriais susiduria visa euro zona“, –  sako „EMBank“ vadovas.

Investicijos Lietuvoje augo 5 kartus

Lietuvos kontekste taip pat matomas spartus startuolių sektoriaus augimas. 2025 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos startuoliai pritraukė 167,7 mln. eurų investicijų – tai penkis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais. Vis dėlto finansavimo struktūra rodo kontrastą: nors investicijų suma rekordinė, finansuotų įmonių skaičius sumažėjo 12 proc. Tai rodo, kad lėšos koncentruojasi daugiausiai keliuose dideliuose projektuose, o smulkesni ankstyvos stadijos verslai vis dar susiduria su finansavimo spraga.

Kaip teigia S. Demiray, Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau kaip 1 000 aktyvių startuolių, kuriuose dirba beveik 19 tūkst. žmonių. Pagal pasaulinį „StartupBlink“ reitingą, Lietuvos ekosistema užima 16-ą vietą pasaulyje. Investavimo galimybės taip pat plečiasi – kai kurios didžiosios įmonės formuoja naujus rizikos kapitalo modelius, kuria verslo akseleravimo laboratorijų, dar vadinamų „venture builder“ principu paremtas ekosistemas ir stiprina aukštųjų technologijų sektorių. Tačiau nepaisant šio progreso, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, trūksta efektyvaus finansavimo ankstyvosiose įmonių stadijose.

ES kontekste Lietuva atrodo kaip viena aktyviausių regiono šalių su sparčiai besivystančia inovacijų infrastruktūra, bet taip pat patiria tuos pačius iššūkius, kaip ir likusi Europa – ribotą kapitalo judėjimą, fragmentuotą reguliacinę aplinką bei nepakankamą vietinių investuotojų įsitraukimą į ankstyvojo rizikos kapitalo segmentą.

Finansavimo iššūkiai ne tik Lietuvoje

„Mažos įmonės ir startuoliai Europos Sąjungoje (ES) vis dar sunkiai gauna finansavimą investicijoms ir plėtrai. Pagrindinė kliūtis – ribota prieiga prie kapitalo, ypač ankstyvose verslo stadijose. Bankai reikalauja užstato, o rizikos kapitalo fondai dažniau investuoja tik į pažengusias ar sparčiai augančias įmones.

Problema dar labiau paaštrėja dėl ES kapitalo rinkų susiskaidymo – kiekviena šalis turi savo taisykles, mokesčius ir reguliavimą, todėl investuotojams sudėtinga veikti tarptautiniu mastu. Be to, Europoje vis dar vyrauja atsargesnė investavimo kultūra – mažiau toleruojama rizika nei, pavyzdžiui, JAV“, –  tvirtina „EMBank“ atstovas.

Demiray priduria, kad prie to prisideda ir sudėtinga viešųjų paramos programų struktūra: paraiškos procesai ilgi, biurokratija didelė, o mažoms įmonėms dažnai trūksta išteklių konkuruoti. Daugelyje regionų taip pat stinga vietinių fondų, mentorių ir investuotojų tinklų, todėl perspektyvūs startuoliai dažnai priversti ieškoti paramos užsienyje.

Reaguodama į tai, Europos Komisija (EK) inicijavo „Scaleup Europe Fund“ – fondą, į kurį siekiama pritraukti bent 10 milijardų eurų, daugiausia iš privačių investuotojų, ir taip padėti technologijų įmonėms išaugti iki pasaulinio masto žaidėjų.

Taip pat pradėta įgyvendinti strategija „Choose Europe to start and scale“, kurios tikslas – mažinti administracinę naštą ir supaprastinti verslo steigimo procesą (pavyzdžiui, įmonę būtų galima įsteigti per 48 valandas). Planuojama gerinti prieigą prie viešųjų pirkimų, harmonizuoti darbo teisę ir mokesčių režimus tarp valstybių narių. Viena ambicingiausių iniciatyvų – šių metų

kovo mėnesį priimta „Savings and Investments Union“, kuria siekiama mobilizuoti namų ūkių santaupas ir paskatinti investavimą į inovacijas bei augančias įmones.

„Lietuva išlieka pažangia startuolių ir mažesnių įmonių augimo teritorija, kur sėkmės istorijos jau kuriasi, tačiau tvarus viso ekosistemos vystymasis toliau priklausys nuo gebėjimo gerinti ankstyvąjį finansavimą ir jungtis prie platesnių Europos kapitalo rinkų. Siekiant nuoseklaus verslo augimo, proaktyvumą turi demonstruoti ne tik verslininkai ir investuotojai, bet ir finansų įmonės, kurdamos verslo plėtrai pagelbėjančius produktus bei valdžios institucijos, mažindamos biurokratinio aparato trikdžius. Su turima įstatymine baze Lietuva jau įrodė, kad gali būti labai konkurencinga, tad kas būtų, jei šalyje procesai vyktų dar greičiau. Tikėkimės atsakymų ilgai laukti nereikės“, – sako banko vadovas.