Ruduo gali tapti išbandymu: ekspertai prognozuoja, kas labiausiai didins elektros kainas ir kaip tai pajus kiekvienas

Rugpjūtis Lietuvoje – vėsus, vėjuotas ir ne toks saulėtas, kaip birželis ar liepa. Elektros energijos kainoms biržoje įtakos turėjo ne tik dėl orų susitraukusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir planiniai regiono infrastruktūros remonto darbai. Ekspertai tikina, kad rugpjūtį didmeninė kaina biržoje brango beveik 73 proc., todėl dalis vartotojų sulauks didesnių sąskaitų už elektros energiją. Visgi, baimintis nereikėtų – birželį ir liepą kainos buvo itin žemos, o augusi rugpjūčio kaina, lyginant su 4 paskutinių metų tuo pačiu laikotarpiu, vis tiek išlieka pigiausia. 

Ekspertai pastebi, kad rugpjūčio mėnesį, net ir augus elektros kainai, regione turėjome itin pigių valandų, kai kilovatvalandė kainavo mažiau nei 1 ct. Lietuvoje tokių valandų fiksuota 125-os, 122 Latvijoje ir Estijoje – 162 arba dvigubai daugiau nei kelis metus iš eilės prieš tai. Vartotojai, nuolat stebintys dienos kainų dinamiką biržoje, išnaudoję šias valandas, turėjo progą sąskaitą už elektros energiją reikšmingai susimažinti.

Ar rugsėjis turėtų neraminti? 

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis teigia, kad rugsėjis, o ir visas ruduo, pozityvo, lyginant su vasaros mėnesiais, elektros vartotojams turės nedaug. Anot jo, birželis ir liepa pasiūlė tokią elektros kainą, kokios nebuvo nuo 2021-ųjų. Natūralu, jog saulei vis anksčiau pasislepiant horizonte atsinaujinančios energijos generuosime mažiau, todėl kaina augs. Visgi, ar su birža susietus elektros tiekimo planus pasirinkusiems vartotojams reikėtų nerimauti?

„Lėtas elektros vartotojų ir kainų biržoje šokis, panašu, baigiasi. Jau ir rugpjūčio mėnuo signalizavo, kad artėja laikas, kai elektros kainos biržoje augs, todėl ir klientams sąskaitos bus didesnės. Tai susiję ne tik su orais, generacija iš atsinaujinančių šaltinių ar infrastruktūra Baltijos jūros regione. Tai susiję ir su mūsų vartojimo įpročiais: nuo rugsėjo grįžtame iš atostogų į rutiną. Įprastai – daugiau laiko praleidžiame namie, naudojame daugiau elektros prietaisų, auga vartojimas, elektros poreikis ir biržoje formuojasi didesnės kainos už kilovatvalandę.

Visgi, per metus, kaip šalis, padarėme didelį darbą atsinaujinančios energijos infrastruktūros plėtroje. Jeigu nenutiks netikėtumų, infrastruktūros gedimai bus sutvarkyti operatyviai – net ir rudens ar žiemos mėnesiais elektros energija mūsų klientams bus pigesnė nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Šiemet prijungėme nemažai vėjo elektrinių, todėl rudenišką ar žiemišką vėją galėsime puikiai išnaudoti elektros energijai, o tai stabdys ir elektros kainos kilimą“, – sako S. Jasiulis.

Anot jo, rugsėjį elektros kaina už kilovatvalandę gyventojams, susiejusiems savo elektros tiekimo planus su birža, tikėtina, sieks apie 22,93 ct/kWh.

Trys veiksniai, kurie darys įtaką 

Pirma. Rugsėjo pradžioje, po iš anksto planuotų „Estlink 1” elektros perdavimo kabelio remonto darbų, susidurta su papildomomis problemomis. Skelbiama, kad gedimų šalinimo darbai gali užtrukti bent keletą savaičių. Taip pat, iki rugsėjo vidurio turėtų būti baigti ir iš anksto planuoti darbai su Skandinavijos branduoline energetika, ribojantys pigios elektros gamybą. Kitaip tariant, reikšmingos įtakos kainoms turės situacija su kitų Baltijos jūros regiono šalių energetikos infrastruktūra.

„Panašu, kad po „Estlink 1“ remonto darbų susidurta su papildomomis problemomis. Pirmadienį skelbta, kad jungtis neveiks bent kelias savaites, o tai turės įtakos ir elektros kainoms mūsų šalyje.Baltijos šalys praranda dalį prieigos prie pigesnės elektros iš šiaurės, o konkurencija rinkoje susilpnėja. Tokiu atveju kainos formuosis aukštesniame lygyje. Kitaip tariant, net rami rudens pradžia kels papildomų iššūkių.“

Antra. Svarbus klausimas ar įvyks sklandus perėjimas nuo saulės prie vėjo elektros energijos. Baigiantis šiltajam ir šviesiajam vasaros sezonui saulės turėsime vis mažiau. Įprastai rudenį ar žiemą vėjo Lietuvoje ir visame regione turime daugiau nei vasarą. Tai reiškia, kad jeigu sulauksime vėjuotų orų ir sugebėsime saulę kompensuoti vėju – tai gali reikšmingai pristabdyti kainų augimą.

Trečia. Hidroelektrinių darbas Skandinavijoje ir Latvijoje. Rinką analizuojantys „Enefit“ ekspertai sako, kad šiuo, pereinamuoju laikotarpiu, kai saulės jau turime mažiau, o vėjo dar ne tiek daug – visi elektros energijos šaltiniai regione tampa itin svarbūs ir galintys padėti reikšmingai suvaldyti elektros kainų dinamiką rinkoje.

Rugpjūtį – pigiau nei Latvijoje ar Lenkijoje, bet brangiau nei Estijoje

Rugpjūčio mėnesį su birža susietus planus (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) turintiems „Enefit“ klientams elektros energijos kaina buvo maždaug 27 proc. didesnė nei liepą ir siekė apie 21,59 ct/kWh (su PVM). Tuo pačiu metu praėjusiais metais elektros energijos vidutinė galutinė elektros energijos kaina už kilovatvalandę gyventojams kainavo 25,58 centus (su PVM).

Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių šiek tiek sumažėjo. Bendrai iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota šiek tiek daugiau nei 423 GWh, kai liepą – 428 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje sumažėjo nuo 913 GWh liepą iki 860 GWh rugpjūtį. Visose Baltijos šalyse iš saulės elektrinių pagaminta 18 proc. mažiau elektros energijos nei liepą ir 6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Vėjo elektrinėmis pagaminta 10 proc. daugiau nei liepą ir 19 proc. daugiau nei praėjusį rugpjūtį.

Lyginant Lietuvą su kitomis Europos šalimis – pigiau nei Lenkijoje ar Latvijoje, bet brangiau nei Estijoje ar Vokietijoje. Pavyzdžiui, jei didmeninė elektros kaina praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 8,01 ct/kWh (be PVM ir kių dedamųjų), tai Vokietijoje ji siekė 7,80 ct/kWh, o Lenkijoje – 8,96 ct/kWh. Tuo tarpu Estijoje kaina buvo 7,73 ct/kWh, Latvijoje – 8,03 ct/kWh.