Sankcijų apėjimas brangiai kainuoja: Rusija šešis kartus permoka už vakarietiškas prekes

Rusija ir toliau ieško būdų, kaip apeiti Vakarų sankcijas, tačiau Latvija ir Europos Sąjunga turi kryptingai dirbti, kad apribotų šias pastangas. TV24 laidoje „Dėmesys ekonomikai” Finansinės žvalgybos tarnybos sankcijų vadovo pavaduotojas Paulis Iljenkovas pabrėžė, kad sankcijų politika turi būti kryptinga ir smogti į svarbiausius taškius, turinčius įtakos Rusijos galimybėms tęsti karą.

Klausimas yra konkrečiai apie prekių kodus, arba apie tai, ar konkrečiai prekei buvo įvestos eksporto sankcijos į Rusiją. Jei taip, tai nepriklausomai nuo to, ar tai viena įmonių grupė, ar dvi skirtingos, tai neleidžiama, informuoja Iljenkovas.

„Kalbant apie minėtą „Mercedes” bylą, žinome, kad dar prieš tai, kai Rusijos sankcijos tapo tokios aktualios po 2022 m. vasario 24 d., žiniasklaidoje buvo straipsnių apie Šiaurės Korėjos diktatorių, vairuojantį „Maybach”, – pripažįsta Iljenkovas.

Sankcijos yra apeinamos. Čia reikia paminėti du svarbius aspektus. Pirma, kalbant apie rizika pagrįstą požiūrį į sankcijas, turime sutelkti dėmesį į tas sankcijas, kurios labiausiai veikia Rusiją, pabrėžia Iljenkovas.

Pirma – eksporto kontrolė. Negalima leisti, kad būtų eksportuojami Vakarų produktai, kurie gali būti naudojami karinėje pramonėje ir Rusijos karo veiksmuose prieš Ukrainą. Iljenkovo teigimu, čia pasiekta tikrai labai reikšmingų rezultatų.

„Visų pirma, net jei Rusija jas ir gauna, ji gerokai permoka; remiantis tarptautiniais duomenimis, kartais už tokias prekes jie permoka šešis kartus”, – priduria ekspertas.

„Antra, kaip jau minėjau, daugiau nei 90 procentų tokių prekių, importuojamų į Rusiją, patenka per Kiniją. Taigi Vakarų kompanijos, Vakarų aukštosios technologijos ir prekės, kurios gali būti naudojamos kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą, čia pasiekė labai gerų rezultatų”, – mano Iljenkovas.

Antras svarbus dalykas – sumažinti Rusijos pajamas. Pagrindinės Rusijos pajamos gaunamos iš energetinių išteklių. ES valstybės narės, kai kurios iš jų, įskaitant Latviją, iki 2022 m. buvo gana priklausomos nuo Rusijos energetinių išteklių. Akivaizdu, kad tai buvo sąmoninga Rusijos politika, o Latvija visiškai atsisakė Rusijos energetinių išteklių po plataus masto invazijos į Ukrainą, priduria Iljenkovas.

Kai kurios ES šalys vis dar perka rusiškus energijos išteklius – arba naftą, tekančią vamzdynais, arba tam tikrais kiekiais dujas. Iljenkovas priduria, kad net ir ten, kur dujos ir nafta vis dar teka, ES valstybių narių importas iš Rusijos yra daug mažesnis nei prieš karą.

Laidų vedėjo paprašytas įvardyti konkrečias šalis, kurios yra šios situacijos kaltininkės, Iljenkovas atkreipia dėmesį, kad tai yra viešai prieinama informacija ir dažnai rašoma apie tai, kas yra tos šalys, kurios perka vamzdynais. „Nenorėčiau to minėti šioje laidoje”, – priduria Iljenkovas.

Šaltinis: la.lv