Vasara – statybų metas, kai sparčiai vystomi ne tik didieji statybos projektai, bet ir individualių namų savininkai planuoja ir vykdo savo namų, sodo namelių ar kito nekilnojamojo turto statybos, remonto ir aplinkos tvarkymo darbus. Tačiau, pasak advokatų kontoros WIDEN vyresniosios teisininkės Akvilės Stoškutės-Bendorienės, tiek įmonės, tiek privatūs asmenys, samdydami statybininkus, neretai nesusimąsto, kokius dokumentus asmuo, vykdantis statybos darbus, privalo turėti ir kokie nemalonūs padariniai gali grėsti užsakovui ar rangovui tų dokumentų nepatikrinus.
Kas yra skaidriai dirbančiojo ID?
Pagal LR Statybos įstatymo 22(1) straipsnį, visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys privalo turėti skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodą (toliau – skaidriai dirbančiojo ID).
Skaidriai dirbančiojo ID – tai unikalus QR kodas, kuriame užšifruoti duomenys apie darbuotojo, savarankiškai dirbančio asmens arba į Lietuvą komandiruoto asmens statusą. „Tai yra nuskaičius skaidriai dirbančiojo ID, galima patikrinti, ar asmuo yra oficialiai įdarbintas pagal darbo sutartį, vykdantis savarankišką veiklą ar yra į Lietuvos Respubliką komandiruotas asmuo“, – pažymi A. Stoškutė-Bendorienė.
Kas ir kodėl turėtų įsitikinti, kad asmuo turi skaidriai dirbančiojo ID
Statybų įstatymo 22(1) straipnis be kita ko numato, kad pareiga užtikrinti, kad statybos darbus vykdantis asmuo turėtų skaidriai dirbančiojo ID yra numatyta statytojui (užsakovui) ar vienam jo įgaliotam rangovui.
„Svarbu, kad minėta statybos įstatymo nuostata yra taikoma visuotinai, neišskiriant nei statybos darbų apimties, nei užsakovo ar rangovo ypatumų, t. y. šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai darbus užsako bei vykdo fiziniai asmenys, ir kai užsakovas ir rangovas yra juridiniai asmenys. Darbų apimtis – didelė statyba ar smulkūs statybos darbai – taip pat neturi reikšmės“, – sako teisininkė.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad reikalavimas užtikrinti skaidriai dirbančiojo ID turėjimą yra formalumas, kurio nevykdymas nebūtų didelis pažeidimas, tačiau sankcija už neatitikimą šiam reikalavimui tiek užsakovui, tiek rangovui gali būti itin nemaloni staigmena ir smarkiai išbranginti planuotus statybos darbus.
Užimtumo įstatymo 56(1) straipsnis numato, kad statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys skaidriai dirbančiojo ID, kai privalu jį turėti, laikomi nelegaliu darbu. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu, kuriam nustačius pažeidimą skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Akvilė Stoškutė-Bendorienė, advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė, perspėja: „Būkite atidūs – net jeigu esate fizinis asmuo, samdantis kitą fizinį asmenį smulkiems statybos darbams (pvz., takelio klojimui trinkelėmis savo sodo sklype), įsitikinkite, kad jūsų samdytas statybininkas turi skaidriai dirbančiojo ID. Tuo neįsitikinus, galite sulaukti baudos, kuri gerokai viršys planuotų statybos darbų kainą. O jeigu samdysite daugiau negu vieną asmenį, neturintį skaidriai dirbančiojo ID – baudos dydis gali viršyti ir paties nekilnojamojo turto kainą.“
- Kodėl automobilių varikliai tapo neremontuojami: viskas labai paprasta
- „Taip atrodo mūsų „žalioji ateitis” po vienos krušos?” Specialistai paaiškina, kad saulės moduliams dažniau kenkia visai kas kita
- Šiame mieste atsirado tramvajai be bėgių. Žmonės nežino, kaip jais naudotis
- Nuo rudens iš „SEB” banko sulauksime pokyčių – brangs viena paslauga
- JAV nori uždrausti „Start/Stop“ funkciją automobiliuose
Rangovas turi būti itin budrus
Jeigu fizinis asmuo paprastai samdo vieną ar kelis statybininkus, kurių skaidriai dirbančiųjų ID sutikrinti užtruktų vos kelias minutes, tai rangovai, organizuojantys statybos darbus dideliuose statybos objektuose savo žinioje gali turėti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų statybininkų, dirbančių įvairiais pagrindais skirtingiems darbdaviams.
Įmonės nesunkiai sutikrina savo darbuotojų skaidriai dirbančiųjų ID, tačiau dideliuose objektuose įprastai dirba ne tik rangovo, bet dar ir kelių ar keliolikos subrangovų samdyti asmenys. Tokiu atveju atsakomybę už visų rangovui perduotame objekte statybos darbus atliekančių asmenų skaidriai dirbančiojo ID, gali tekti vienam įgaliotam rangovui, net jeigu nelegaliai darbuotojui leistų dirbti kažkuris iš jo subrangovų.
Norint sumažinti riziką, bene efektyviausia priemonė – patekimo į statybvietę kontrolė. „Visada, kai tik įmanoma, statybvietę reikia aptverti, paliekant tik kontroliuojamus įėjimus, tikrinti įeinančių asmenų dokumentus, įskaitant skaidriai dirbančiojo ID, iš anksto raštu informuoti visus subrangovus (taip pat ir užsakovą, kuris kai kuriais atvejais be generalinio rangovo tam tikriems darbams gali pats samdyti kitus subrangovus) apie patekimo į statybvietę tvarką, reikalauti subrangovo į statybvietę siunčiamų darbuotojų sąrašo“, – vardija galimas priemones A. Stoškutė-Bendorienė.
Sudėtingesnis atvejis, kai statybos darbai vykdomi vietoje, kuri negali būti aptverta (pvz., kelio ruože). Tokiu atveju praktiškai neįmanoma asmenų patekimo į statybos zoną kontrolė, todėl dar didesnę reikšmę įgyja išankstinis rašytinis reikalavimas, kad subrangovai ir užsakovas, prieš leisdami vykdyti darbus savo samdytiems asmenims objekte, privalo pateikti tokių asmenų sąrašą rangovui, taip pat pateikti samdytų asmenų skaidriai dirbančiųjų ID, pažymi advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė.
Taigi jeigu esate rangovai, atsakingi už objektą, kuriame dirba ne vienas subrangovas – būkite budrūs, nuolat tikrinkite ne tik savo, bet ir subrangovų siunčiamų asmenų skaidriai dirbančiojo ID. Sankcija už nelegalų darbą atliekant statybos darbus įmonei neapsiriboja vien pinigine bauda, o apima gerokai platesnį spektrą Užimtumo įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytų baustai įmonei taikomų ribojimų bei draudimų.
