Socialiniuose tinkluose plinta nerimą keliančios žinutės apie galimus grynųjų pinigų apribojimus: reikės deklaruoti grynųjų pinigų įnešimus virš 750 eurų?

Latvijoje verda tikras chaosas. „Valdžia nori kontroliuoti kiekvieną mūsų centą!”, „Netrukus ir algas reikės deklaruoti!”, „Baigėsi laisvė naudotis savo pinigais!” – tokie ir panašūs komentarai užplūdo socialinius tinklus po to, kai pasklido žinia apie galimus grynųjų pinigų apribojimus. Ypač žmones gąsdina skaičius 750 eurų – neva visos didesnės įmokos turės būti deklaruojamos. Panika auga, o kartu su ja – ir mitai. Kas iš tikrųjų vyksta ir ar paprastiems žmonėms reikia ruoštis biurokratiniam košmarui?

Pagrindinė naujovė yra ta, kad bankai automatiškai perduos informaciją apie didesnes grynųjų pinigų operacijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Patiems gyventojams nieko papildomai deklaruoti nereikės.

Kodėl tai daroma

Oficialus tikslas yra kova su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu. Institucijos nori matyti, ar žmonių pajamos atitinka jų išlaidas. Jei sistema aptiks neatitikimų, VMI gali paprašyti paaiškinti pinigų kilmę.

Latvijos finansų ministerijos atstovė Jana Salmiņa pabrėžia, kad problemos kils tik tiems, kam bus nepaaiškinama nesutapimų. Pavyzdžiui, jei žmogus oficialiai uždirba minimalią algą, bet reguliariai įneša tūkstančius eurų.

Kam tai aktualiausia

Pokyčiai labiausiai palies gaunančius pajamas grynaisiais, tokius kaip statybininkai ar paslaugų teikėjai. Taip pat tai aktualu smulkiesiems verslininkams, dirbantiems su grynaisiais, gaunantiems pinigines dovanas ar paveldėjimus bei parduodantiems turtą už grynuosius.

Ką daryti paprastiems žmonėms

Jei jūsų pajamos legalios ir deklaruotos, nėra ko nerimauti. Sistema veiks paprastai. Įnešus 1000 eurų grynaisiais į savo sąskaitą, bankas perduos informaciją VMI. Mokesčių inspekcija patikrins, ar jūsų deklaruotos pajamos leidžia turėti tokią sumą. Jei viskas sutampa, jokių klausimų nekils. Jei kils abejonių, gausite laišką su prašymu paaiškinti.

Saugokite dokumentus apie visas didesnes grynųjų pinigų operacijas. Tai gali būti pirkimo-pardavimo sutartys, dovanojimo dokumentai, paveldėjimo pažymos ar kvitai už parduotas prekes.

Jei gavote pinigų dovanų vestuvėms ar jubiliejui, užsirašykite datą ir apytikrę sumą. Tai padės paaiškinti VMI, jei kils klausimų.

Latvijos patirtis

Pagal Latvijos finansų asociacijos skaičiavimus, per mėnesį sistema surinktų informaciją apie 28 tūkstančius fizinių asmenų, kurie atliko operacijų už 43 milijonus eurų. Taip pat būtų surinkta informacija apie 18 tūkstančių įmonių, atlikusių operacijų už 83 milijonus eurų. Tai rodo, kad grynųjų pinigų operacijos vis dar labai populiarios.

Ar verta nerimauti lietuviams?

Kol kas Lietuvoje tokių konkrečių planų nėra paskelbta, tačiau tendencija aiški. ES šalys vis labiau kontroliuoja grynųjų pinigų srautus. Tikėtina, kad panašūs pokyčiai netrukus pasieks ir mus.

Svarbiausia suprasti, kad tai nėra grynųjų pinigų draudimas. Tai bandymas padaryti finansų sistemą skaidresnę. Sąžiningiems mokesčių mokėtojams nėra ko bijoti. Problemos kils tik tiems, kas vengia mokėti mokesčius ar dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje.

Pradėkite pratintis prie skaidrumo. Prašykite kvitų už visas didesnes operacijas, deklaruokite visas pajamas, saugokite dokumentus apie pinigų kilmę. Nebijokite bankinių pavedimų, nes jie net saugesni nei grynieji.

Pokyčiai neišvengiami, bet jie nebūtinai blogi. Skaidri finansų sistema naudinga visiems sąžiningiems piliečiams. Mažiau šešėlio reiškia daugiau surenkamų mokesčių ir geresnę viešųjų paslaugų kokybę.

Šaltinis: lsm.lv