Tiesiog įneškite šią sumą į savo sąskaitą: Lietuvos bankai privalo apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai

Lietuvos bankai atidžiai stebi finansines operacijas, įskaitant grynųjų pinigų įnešimą į sąskaitas per bankomatus ar kitais būdais. Net ir įnešant santykinai nedideles sumas, bankas gali pradėti patikros procedūras, o tam tikrais atvejais apie operacijas pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Šiame straipsnyje aptariama, kada ir kodėl bankai Lietuvoje privalo informuoti VMI apie įnešamas lėšas, remiantis galiojančiais Lietuvos teisės aktais.

Bankų pareiga pranešti VMI

Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (įgyvendinantį ES direktyvas, įskaitant Direktyvą (ES) 2015/849), bankai privalo stebėti visas operacijas, kurios gali kelti įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Ypatingas dėmesys skiriamas operacijoms, viršijančioms tam tikrą sumą, taip pat tiems sandoriams, kurie neatitinka kliento finansinio profilio.

Kada bankas praneša VMI?

Bankai Lietuvoje privalo pranešti apie operacijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), kuri glaudžiai bendradarbiauja su VMI, šiais atvejais:

• Operacijos, viršijančios 15 000 eurų: Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnį, bankai privalo pranešti apie visas grynųjų pinigų operacijas (įnešimus ar išėmimus), kurių suma viršija 15 000 eurų (arba ekvivalentą kita valiuta) per vieną operaciją ar kelias susijusias operacijas. Ši informacija automatiškai perduodama FNTT, kuri gali informuoti VMI, jei kyla įtarimų dėl mokesčių vengimo.
• Įtartinos operacijos, nepriklausomai nuo sumos: Net jei įnešama suma yra mažesnė nei 15 000 eurų, bankas gali pradėti vidinę patikrą, jei operacija neatitinka kliento įprastinio finansinio elgesio. Pavyzdžiui, jei asmuo, kurio sąskaitoje paprastai vykdomos smulkios operacijos, staiga įneša 10 000 eurų, bankas gali laikyti tai įtartina. Tokiu atveju bankas gali užblokuoti lėšas, kol bus patikrinta jų kilmė.
• Dažni mažesnių sumų įnešimai: Jei klientas dažnai įneša mažesnes sumas, kurios kartu sudaro didelę sumą, bankas gali įtarti lėšų diversifikaciją ar kitą neįprastą veiklą. Pavyzdžiui, reguliarūs 5 000 eurų įnešimai gali sukelti įtarimų, jei jie neatitinka kliento pajamų šaltinių.
• Įtartini pervedimų pavadinimai: Pervedimai su neįprastais ar dviprasmiškais aprašymais (pvz., „dovana“ ar „grąžinimas“ be aiškaus pagrindo) gali patraukti banko dėmesį.
• Kelios panašios sumos iš skirtingų šaltinių: Jei į sąskaitą gaunami panašūs pervedimai iš skirtingų siuntėjų, tai gali būti vertinama kaip bandymas maskuoti nelegalias pajamas ar neregistruotą ekonominę veiklą.

Kaip bankai reaguoja?

• Vidinė patikra: Bankai naudoja automatizuotas sistemas, kurios stebi operacijas pagal rizikos kriterijus. Jei operacija kelia įtarimų, bankas gali paprašyti kliento pateikti dokumentus, patvirtinančius lėšų kilmę (pvz., darbo sutartį, pardavimo sutartį ar paveldėjimo dokumentus).
• Lėšų blokavimas: Jei kyla abejonių dėl lėšų teisėtumo, bankas turi teisę laikinai užblokuoti sąskaitą ar lėšas, kol atliekamas tyrimas. Tai numatyta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnyje.
• Pranešimas FNTT: Apie visas įtartinas operacijas bankas privalo informuoti FNTT per 7 darbo dienas. FNTT, savo ruožtu, gali perduoti informaciją VMI, jei operacija susijusi su galimu mokesčių vengimu.

Kodėl bankai stebi įnešimus?

Lietuvos bankų sistema veikia pagal griežtas taisykles, nustatytas Lietuvos banko ir ES teisės aktų. Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui, teroristų finansavimui ir mokesčių vengimui. Bankai privalo:

• Žinoti savo klientą (KYC): Pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnį, bankai turi rinkti informaciją apie kliento finansinį profilį, pajamų šaltinius ir operacijų tikslą. Staigūs ar neįprasti įnešimai, neatitinkantys kliento profilio, gali sukelti įtarimų.
• Stebėti rizikingas operacijas: Bankai naudoja algoritmus, kurie identifikuoja neįprastus finansinius srautus, įskaitant didelius grynųjų pinigų įnešimus ar dažnus mažesnių sumų pervedimus.
• Laikytis tarptautinių standartų: Lietuvos bankai vadovaujasi Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijomis ir ES direktyvomis, kurios reikalauja pranešti apie visas operacijas, galinčias būti susijusias su neteisėta veikla.

Ką daryti, jei planuojate įnešti didelę sumą?

Jei planuojate įnešti didelę grynųjų pinigų sumą (pvz., daugiau nei 15 000 eurų), rekomenduojama:

1. Iš anksto informuoti banką: Susisiekite su savo banku ir praneškite apie planuojamą įnešimą, pateikdami informaciją apie lėšų kilmę (pvz., turto pardavimo sutartis, dovanojimo dokumentai).
2. Turėti dokumentus: Pasiruoškite dokumentus, patvirtinančius lėšų šaltinį, kad išvengtumėte galimų patikrinimų ar sąskaitos blokavimo.
3. Vengti dažnų mažų įnešimų: Jei įmanoma, venkite įnešti didelę sumą dalimis, nes tai gali būti traktuojama kaip bandymas išvengti deklaravimo.
4. Laikytis mokesčių taisyklių: Užtikrinkite, kad įnešamos lėšos yra deklaruotos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Pavyzdžiui, jei gavote didelę dovaną ar paveldėjimą, apie tai gali reikėti pranešti VMI.

VMI vaidmuo

Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi informaciją iš FNTT ar tiesiogiai iš bankų, gali pradėti tyrimą, jei įtariama, kad lėšos susijusios su nedeklaruotomis pajamomis ar mokesčių vengimu. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnį, bankai privalo teikti VMI duomenis apie klientų sąskaitas, jei yra pagrįstų įtarimų.

Pavyzdžiui, jei įnešate didelę sumą, kuri neatitinka jūsų deklaruotų pajamų, VMI gali paprašyti pateikti paaiškinimus apie lėšų kilmę. Nesuteikus įtikinamų dokumentų, gali būti taikomos baudos arba pradedamas mokestinis patikrinimas.

Apibendrinimas

Lietuvos bankai, vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, privalo stebėti visas finansines operacijas, įskaitant grynųjų pinigų įnešimus į sąskaitas. Operacijos, viršijančios 15 000 eurų, automatiškai pranešamos FNTT, kuri gali informuoti VMI. Net mažesnės sumos gali sukelti įtarimų, jei jos neatitinka kliento finansinio profilio ar yra atliekamos dažnai. Norint išvengti problemų, svarbu iš anksto informuoti banką, turėti lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ir laikytis mokesčių deklaravimo reikalavimų.