Kol milijardai žmonių visame pasaulyje kovoja dėl išgyvenimo, nedidelė saujelė turtingiausiųjų per pastarąjį dešimtmetį sukaupė milžinišką 34 trilijonų dolerių sumą. Naujausia tarptautinės organizacijos „Oxfam” analizė atskleidžia šokiruojančią tiesą – už šiuos pinigus būtų galima išspręsti pasaulio skurdo problemą net 22 kartus.
Trilijonai guli privačiose sąskaitose
Nuo 2015 metų turtingiausiasis pasaulio procentas savo turtus padidino astronomine suma – 34 trilijonais dolerių. Kad geriau suprastume šio skaičiaus mastą, Pasaulio bankas apskaičiavo, jog norint ištraukti žmogų iš kraštutinio skurdo, jam reikia 8,30 dolerio per dieną. Turtingiausiųjų sukauptų pinigų užtektų ne tik panaikinti skurdą visoje planetoje, bet padaryti tai daugiau nei du dešimtus kartų.
Šie duomenys paskelbti ypatingai svarbiu metu – prieš pat ketvirtąją Tarptautinę konferenciją dėl darnaus vystymosi finansavimo Sevilijoje. Paradoksalu, bet būtent dabar, kai pasaulį purto skolų krizės ir geopolitiniai konfliktai, turtingiausios šalys mažina pagalbą skurdžiausiems regionams.
Milijardierių turtas auga, skurstančios šalys skęsta skolose
Statistika negailestinga – trys tūkstančiai pasaulio milijardierių per dešimtmetį papildomai užsidirbo 6,5 trilijono dolerių. Jų bendras turtas dabar sudaro beveik 15 procentų viso pasaulio bendrojo vidaus produkto. Tuo metu 60 procentų mažas pajamas gaunančių šalių balansuoja ant skolų krizės slenksčio.
Ši nelygybė turi tragiškas pasekmes. Skurstančios valstybės priverstinai daugiau lėšų skiria skolų grąžinimui nei savo piliečių švietimui ar sveikatos apsaugai. Kitaip tariant, vargingų šalių vaikai negauna išsilavinimo, o ligoniai – būtiniausios medicininės pagalbos, nes pinigai keliauja turtingų kreditorių kišenes.
Privataus kapitalo fiaska
„Oxfam” tyrime atskleidžiama dar viena nemaloni tiesa – dešimtmetį propaguota idėja pritraukti privatų kapitalą į besivystančias šalis visiškai sužlugo. Pasaulio banko vizija mobilizuoti „nuo milijardų prie trilijonų” privačias investicijas patyrė fiasko.
Vietoj to, kad padėtų skurstantiems, privačių investicijų modelis dar labiau sustiprino turtingųjų pozicijas. Dabar turtingiausias vienas procentas valdo net 43 procentus viso pasaulio turto. Ypač daug kritikos sulaukia privatūs kreditoriai, kurie sudaro daugiau nei pusę neturtingesnių šalių skolos ir dažniausiai atsisako derėtis dėl palankesnių grąžinimo sąlygų.
Sprendimas yra, bet ar bus politinės valios?
„Trilijonai dolerių yra – jie guli turtingiausiųjų privačiose sąskaitose”, – teigia „Oxfam International” vadovas Amitabh Behar. Jo žodžiais, atėjo metas pinigus grąžinti į visuomenės rankas ir kurti pasaulį, kuriame prioritetas būtų bendra gerovė, o ne oligarchų interesai.
- SEB klientas pasipiktinęs: 82 tūkstančiai eurų sąskaitoje, bet bankas sako „ne” grynųjų išmokėjimui
- Norite ar ne, tačiau tai įvyks. Google įjungs dirbtinį intelektą visiems Android naudotojams
- Dar viena netikėta žinia iš „Swedbank“ nutraukiama itin populiari paslauga. Klientai jaučiasi apgauti
- SEB bankas įspėja apie tris naujus apgaulės būdus. Sukčiai pakeitė taktiką
- Šis vienas žodis gali jums kainuoti šimtus eurų – sukčiai laukia, kol jį pasakysite
Organizacija siūlo konkrečius sprendimus. Pirma, reikia atsisakyti iliuzijos, kad privatūs investuotojai išgelbės pasaulį nuo skurdo. Vietoj to valstybės turėtų pačios investuoti į viešąsias paslaugas – sveikatos apsaugą, švietimą, infrastruktūrą. Antra, būtina iš esmės pertvarkyti finansavimo sistemą – apmokestinti itin turtingus asmenis, reformuoti tarptautinę skolų sistemą, atgaivinti vystymosi pagalbos finansavimą.
Nauja viltis – šalių koalicijos prieš nelygybę
Vis dėlto yra ir gerų naujienų. Formuojasi naujos šalių sąjungos, siekiančios kovoti su augančia nelygybe. Ispanija, Brazilija, Pietų Afrika buriasi į koalicijas, tokias kaip „Pasaulinė sąjunga prieš nelygybę”, kurią jau remia Vokietija, Norvegija ir Siera Leonė.
Šios šalys supranta paprastą tiesą – dabartinė sistema, kai saujelė žmonių kaupia nesuskaičiuojamus turtus, o milijardai skursta, yra ne tik neteisinga, bet ir pavojinga pačiai civilizacijai. Belieka tikėtis, kad Sevilijos konferencijoje bus padaryti realūs žingsniai keičiant šią tvarką. Kitaip rizikuojame gyventi pasaulyje, kur nedaugelio gerovė statoma ant daugumos kančių.
