Vietoj vasaros atostogų – laikinieji darbai. Ką renkasi lietuviai?

Lietuvoje sparčiai įsivyrauja laikinųjų darbų ekonomika (angl. gig economy). Trumpalaikius darbus renkasi ne vien dirbantys savarankiškai, o kai kuriems jie tampa ilgos profesinės partnerystės ar naujos karjeros pradžia.

Laikinųjų darbų ekonomika (angl. gig economy) pastaruosius keletą metų sparčiai auga – skelbiama, kad net tris kartus greičiau nei tradiciniai darbo modeliai. Pavyzdžiui, JAV apie 36 proc. žmonių dirba laikinuose darbuose. Dėl galimybės lanksčiau ir laisviau planuoti savo užimtumą, paįvairinti rutiną ar užsitikrinti didesnį finansinį stabilumą trumpalaikio darbo formas vis dažniau renkasi ir lietuviai. Šis darbo modelis ypač patrauklus jaunajai kartai, keičiančiai nusistovėjusius darbo modelius.

„Jauni žmonės dažnai ieško ne vien stabilumo, bet ir profesinių patirčių įvairovės, savęs išbandymo, o laikino darbo pobūdis tai puikiai leidžia įgyvendinti. Vis dėlto tai – ne tik jaunimo tendencija. Mūsų atliktos apklausos rodo, kad trumpalaikiu papildomu darbu susidomėtų ir vyresnio amžiaus žmonės. Tad laikinųjų darbų ekonomika plečia savo auditoriją, o kartu ir galimybes augti toliau“, – sako laikinų darbuotojų platformos „Workis“ vadovas Jurgis Kovas.

„Workis“ duomenimis, trumpalaikės uždarbio formos dažniausiai aktualios tiems, kurie padarė pertrauką tarp darbų arba ieško pastovaus užimtumo, bet vis tiek siekia užsidirbti papildomai. Studentams, norintiems derinti darbą su studijomis, toks modelis yra ir būdas įgyti profesinės patirties. Laikino darbo taip pat ieško žmonės, kurie jau turi pagrindinį pajamų šaltinį, bet nori paįvairinti veiklą, jaustis stabiliau finansiškai, pakeisti rutiną ar išbandyti visiškai kitokią profesiją. Galiausiai žmonėms, kurie neturi galimybės dirbti nuolatinio darbo – auginantiems vaiką, prižiūrintiems artimuosius ar kitiems – trumpalaikis darbas tampa proga užsidirbti papildomai tuomet, kai leidžia aplinkybės.

Eksperto teigimu, darbdavių požiūris į laikinųjų darbų ekonomiką taip pat keičiasi, o daugeliui įmonių tokie darbuotojai užpildo darbo jėgos spragas intensyvaus krūvio metu.

„Jei anksčiau į laikinųjų darbų ekonomiką būdavo žiūrima kažkiek skeptiškai, dabar situacija kitokia: ypač sezoniškose ar dinamiškose organizacijose laikinieji darbuotojai tampa ne tik trumpalaikiu sprendimu, o strateginiu pasirinkimu. Jie leidžia darbdaviams greitai prisitaikyti prie verslo poreikių, išlaikant lankstumą ir efektyvumą be ilgalaikių įsipareigojimų“, – papildo J. Kovas.

Be to, neretai laikinas darbas tampa nuolatinės partnerystės pradžia, jei tiek darbuotojui, tiek darbdaviui bendradarbiavimas tinka. Pasitaiko, kad darbuotojas, pradėjęs nuo kelių pamainų, vėliau pats nori likti ilgiau, nes jaučiasi patogiai, susipažįsta su komanda, perpranta darbo eigą. Darbdaviai, pamatę motyvuotą ir atsakingą žmogų, neretai pasiūlo daugiau pamainų ar net pastovų darbą.

Populiariausi – darbai, nereikalaujantys patirties

Šalyje norinčius įsidarbinti laikinai labiausiai domina pagalbinių darbuotojų, krovėjų, lipdukų klijuotojų, pakuotojų, kasininkų, salės darbuotojų, padavėjų, bilietų tikrintojų, rūšiuotojų ir kitos pozicijos. Pasak J. Kovo, tokie darbai patrauklūs, nes yra ganėtinai paprasti, sudaro galimybes greitai perprasti darbo pobūdį ir dirbti net neturint patirties.

„Visgi, svarbu kalbėti ne tik apie pačias pozicijas, kadangi darbuotojai, rinkdamiesi darbą, atsižvelgia ir į daugiau faktorių, tokių kaip atlyginimą, darbo valandas, kurios būtų patogios jų dienotvarkei bei lokaciją – darbuotojai nori, kad būtų patogus susisiekimas“, – mano ekspertas.

Tokiose platformose kaip „Workis“, atlyginimas laikinuose darbuose, priklausomai nuo miesto bei darbo pobūdžio, gali siekti nuo 7 iki 12 Eur/val. bruto. Taip pat pasitaiko skelbimų, kuriuose uždarbis per 8 val. darbo dieną gali būti net apie 100 eurų bruto. Didesnis užmokestis taikomas dirbantiems naktimis arba šventinėmis dienomis. Darbinantis per laikinojo darbo platformą, užmokestis mokamas kas savaitę, tad finansai, kuriais galima greitai disponuoti, yra dar vienas laikinojo darbo privalumas.

Nuo ko pradėti?

Dar tik svarstantiems apie laikino darbo galimybes, J. Kovas siūlo pradėti nuo paprastesnių darbų, kuriuos nesunku greitai perprasti. Tai padės įgauti pasitikėjimo savo jėgomis ir praktiškai išbandyti, kaip veikia procesai. Pirmiausia reikėtų rinktis darbo pasiūlymus, kurie lengvai suderinami su žmogaus dienotvarke ir neišmuš iš kasdienio ritmo.

„Dar viena svarbi detalė – nusiteikimas. Papildomas darbas neturi būti varginanti našta. Jei į jį žiūrima kaip į galimybę – užsidirbti, susipažinti su nauja aplinka, išbandyti save – patirtis kur kas malonesnė. O jeigu dar ir sutinkama naujų malonių žmonių, ar atradus patinkantį darbo pobūdį norisi grįžti dar kartą, vadinasi, viskas pavyko puikiai“, – papildo J. Kovas.

Nežinantiems, nuo ko pradėti uždarbio paieškas, ekspertas siūlo pasižvalgyti laikinojo darbo platformose, kuriose nėra ilgų įdarbinimo procesų, o užmokestis nurodytas aiškiai. Iš kitos pusės, darbdaviams, ieškantiems trumpalaikio komandos papildymo, šios platformos leidžia darbuotoją rasti greitai ir be ilgalaikių įsipareigojimų. Labiausiai tokios sąlygos aktualios logistikoje, mažmeninėje prekyboje, gamyboje, viešbučių ir restoranų veikloje ar renginių organizavime, kur darbo jėgos poreikis gali kisti kiekvieną savaitę.