Spalio pradžioje iš spintos išsitraukiau vilnonius megztinius, kurių vasarą beveik neliečiau. Du dar buvo švarūs, bet turėjo spintos kvapą, vienas buvo apsivėlęs ties rankogaliais, o ketvirtasis po praėjusio sezono buvo likęs su maža dėmele prie apykaklės. Prieš pradėdamas šildymo sezoną nusprendžiau visus juos sutvarkyti.
Anksčiau vilną dažnai mesdavau į skalbyklę kartu su kitais drabužiais, pasirinkdavau trumpą programą ir nustebdavau, kai megztinis tapdavo trumpesnis arba prarasdavo minkštumą. Šį kartą pasirinkau lėtesnį būdą. Keturiems megztiniams užteko vieno vakaro, o džiovinant ant lygaus paviršiaus jų forma liko tokia pati.
Ko prireikė vilnoniams megztiniams
Prieš skalbdamas patikrinau kiekvieno drabužio etiketę. Jei etiketėje parašyta, kad galima tik cheminė arba profesionali priežiūra, namuose jo neplaunu. Mano megztiniai buvo iš vilnos mišinio ir vienas iš merino vilnos, todėl juos buvo galima skalbti rankomis arba specialia vilnos programa.
- vėsaus arba drungno, maždaug 25–30 laipsnių, vandens;
- skysto skalbiklio vilnai arba šilkui;
- švaraus rankšluosčio vandeniui išspausti;
- švelnaus drabužių šepečio pūkeliams ir plaukams surinkti;
- džiovyklės arba didelio lygaus paviršiaus, jei etiketė leidžia džiovinti natūraliai.
Vienam skalbimui sunaudojau nedaug skalbiklio, maždaug vieną arbatinį šaukštelį. Per didelis jo kiekis vilnos neišskalbia geriau, o išplauti likučius iš tankaus mezginio būna sunkiau. Minkštiklio nenaudojau, nes jis gali padengti pluoštą slidžia plėvele ir sumažinti natūralų vilnos purumą.
Kaip skalbiu žingsnis po žingsnio
- Pirmiausia ištuštinu kišenes, užsegaus sagas ir užtrauktukus. Megztinį apverčiu į išvirkščią pusę, kad mažiau trintųsi išorinis paviršius.
- Į vonelę arba didesnį dubenį pripilu drungno vandens ir gerai ištirpinu skalbiklį. Muilo tiesiai ant vilnos nepilu, nes nuo koncentruotos priemonės gali likti žymė.
- Megztinį panardinu ir atsargiai paspaudau delnais. Jo netrinu, nesuku ir nekeliu už vieno krašto. Palieku mirkti apie 10 minučių, nebent etiketėje nurodyta kitaip.
- Vandenį nuleidžiu, pripilu panašios temperatūros švaraus vandens ir kelis kartus lengvai paspaudau. Skalavimą kartoju, kol vanduo lieka be putų.
- Megztinį iškeliu abiem rankomis, paremiu visą jo plotą ir švelniai nuspaudžiu. Tada paguldau ant rankšluosčio, susuku į ritinį ir lengvai paspaudžiu, kad rankšluostis sugertų drėgmę.
- Galiausiai ištiesiu megztinį ant sauso rankšluosčio, sulyginu pečius, rankoves ir apačią pagal pradinę formą. Džiovinu toliau nuo radiatoriaus ir tiesioginių saulės spindulių.
Ką pastebėjau po džiovinimo
Po pirmojo skalavimo vienas megztinis atrodė standesnis nei prieš skalbimą. Tai nebuvo problema, nes išdžiūvęs jis vėl tapo minkštas. Svarbiausia buvo nepalikti jo suspausto dubenyje ir nepradėti džiovinti ant radiatoriaus. Karštis greitai ištraukė drėgmę iš rankovių, bet tokioje vietoje vilnos pluoštas gali susitraukti netolygiai.
Mažus pūkelius nuo sauso megztinio nurinkau šepečiu, braukdamas viena kryptimi. Su skutimosi peiliuku eksperimentuoti nenorėjau, nes juo lengva įpjauti mezginį. Vienas drabužis po džiovinimo turėjo kelis susivėlusius kamuoliukus ties pažastimi, bet jų netampiau pirštais. Juos atsargiai nuėmiau specialiu pūkų rinkikliu.
Jeigu jaučiamas tik spintos kvapas, ne visada reikia skubėti skalbti. Švarų megztinį galima kelioms valandoms pakabinti gerai vėdinamoje patalpoje, bet ne drėgname balkone ir ne ant radiatoriaus. Vis dėlto prieš dedant drabužį ilgesniam laikui į spintą aš mieliau jį išskalbiu, nes nepastebėtos prakaito ar kūno riebalų dėmės laikui bėgant gali tapti ryškesnės.
Dažniausios klaidos, dėl kurių vilna susigadina
Didžiausia klaida yra skirtingos temperatūros vanduo. Jei skalbiu šiltame, o skalauju šaltame vandenyje, pluoštas patiria staigų pokytį. Dėl to megztinis gali susitraukti arba prarasti įprastą kritimą. Dar viena klaida – stiprus gręžimas. Net jei vilnos programoje gręžimas leidžiamas, renkuosi mažiausią apsukų skaičių ir pirmiausia perskaitau etiketę.
Megztinio taip pat nepalieku kabėti ant virvės. Šlapias drabužis nuo savo svorio gali išsitampyti per kelias valandas. Jei namuose nėra vietos džiovinti horizontaliai, naudoju sulankstomą džiovyklę ir ant jos patiesti rankšluostį.
Kiek užtruko ir kiek kainavo
Keturių megztinių atrinkimas ir paruošimas užtruko apie 15 minučių, pats skalbimas – dar maždaug 30 minučių, nes kiekvieną skalavau atskirai. Džiūvimas kambaryje truko nuo 18 iki 24 valandų. Naudojau jau turėtą skalbiklį, kurio 500 mililitrų butelis Lietuvoje kainuoja maždaug 5–8 eurus, todėl šis skalbimas kainavo gerokai mažiau nei vienas profesionalus valymas.
Po šio bandymo spalį visus vilnonius megztinius prieš sudėdamas į spintą išskalbiu pagal etiketę, išdžiovinu paguldytus ir tik tada sulankstau. Taip drabužiai nepraranda formos, o prasidėjus vėsesniems vakarams nebereikia iš spintos traukti drėgme ar senais kvapais kvepiančio megztinio.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vilnonį megztinį galima skalbti skalbyklėje?
Galima tik tada, jei drabužio etiketė tai leidžia. Rinkitės vilnai skirtą programą, naudokite vilnai tinkamą skalbiklį ir venkite intensyvaus gręžimo.
Kaip išdžiovinti vilnonį megztinį, kad jis neišsitampytų?
Išdžiovinkite jį paguldytą ant sauso rankšluosčio, prieš tai švelniai nuspaudę vandens perteklių. Kol megztinis visiškai sausas, nekabinkite jo ant pakabos ar virvės.
Ar vilnonį megztinį reikia skalbti, jei jis tik kvepia spinta?
Nebūtinai: pirmiausia galite kelioms valandoms palikti jį vėdinamoje, sausoje patalpoje. Jei drabužis dėmėtas ar jaučiaisi prakaito kvapas, skalbkite pagal etiketės nurodymus.
Kokioje temperatūroje skalbti vilnonį megztinį?
Vadovaukitės priežiūros etikete, nes vilnos gaminių nurodymai gali skirtis. Jei skalbiate rankomis, rinkitės vėsų arba drungną vandenį ir skalavimo metu stenkitės išlaikyti panašią jo temperatūrą.
