Vėsesniu metu automobilio kėbulas ilgiau lieka šlapias, o ant jo greitai prilimpa kelių nešvarumai. Vieną dieną, nuplovęs mūsų šeimos automobilį, jau ruošiausi baigti, bet pastebėjau tamsias žymes ant durų apačios. Iš šono jos beveik nesimatė, nes buvo pasislėpusios už briaunos.
Tada skyriau dar dvidešimt minučių kruopštesniam plovimui ir patikrai. Paaiškėjo, kad švarus kapotas bei durelių vidurys dar nereiškia, jog kėbulas nuplautas visas. Dabar rudenį automobilį plaunu neskubėdamas, o po plovimo apžiūriu vietas, kuriose purvas užsilaiko ilgiau.
Ko prireikia kėbului nuplauti
Naudoju automobilio šampūną, švarų vandenį, mikropluošto plovimo pirštinę ir kelias minkštas šluostes. Vieną šluostę pasilieku žemesnėms kėbulo vietoms, kitą – stiklams ar nusausinimui. Taip purvo nuo slenksčių nepernešu ant durelių vidurio. Jei turiu galimybę, dirbu savitarnos plovykloje, kur patogu pirmiausia nuplauti stambų purvą vandens srove.
Automobilio neplaunu įkaitusio saulėje ar visai sušalusio. Vėsią dieną renkuosi laiką, kai temperatūra aukštesnė už nulį ir vanduo spėja nubėgti. Jei lauke spaudžia šaltukas, darbą atidedu arba renkuosi šiltą plovyklą. Prieš pradėdamas patikrinu, ar ant kėbulo nėra prikibusių smėlio grūdelių, kuriuos trinant galima subraižyti dažus.
Kaip plaunu, kad nebraižyčiau dažų
-
Pirmiausia gausiai nuskalauju visą automobilį, pradėdamas nuo stogo ir judėdamas žemyn. Srovę laikau maždaug per ištiestos rankos atstumą, o purkštuko ilgai nenukreipiu į vieną vietą. Taip pašalinu smėlį ir dulkes, kurių plovimo pirštine nenorėčiau braukti per dažus.
-
Jei naudoju aktyviąsias putas, vadovaujuosi priemonės instrukcija ir neleidžiu joms išdžiūti. Po kelių minučių putas kruopščiai nuplaunu. Ant sauso kėbulo paliktos putos ar šampūnas gali palikti dėmių, ypač kai oras vėjuotas.
-
Švaria pirštine plaunu mažais plotais: stogą, langų rėmus, viršutines durelių dalis, tada sparnus ir žemesnes vietas. Pirštinę dažnai perplaunu švariame vandenyje. Jei ji nukrenta ant žemės, jos nebekeliu tiesiai prie dažų – pirmiau gerai išskalauju arba imu kitą.
-
Baigęs dar kartą nuplaunu kėbulą, ypač veidrodėlių apačią, rankenų kraštus ir durelių apatines briaunas. Tada švaria mikropluošto šluoste vandenį sugeriu, o ne stipriai trinu. Duris atidarau ir nušluostau jų vidines briaunas, kur po plovimo dažnai nubėga vanduo su nešvarumais.
Ką radau apžiūrėjęs durų apačias
Po plovimo pritūpiau ir apžiūrėjau apatines durelių dalis, slenksčius bei vietas aplink ratų arkas. Būtent čia pastebėjau daugiausia likusio purvo. Jis kaupėsi už briaunų, o iš stovėjimo aukščio atrodė, kad kėbulas jau švarus. Papildomai nuploviau šias vietas, naudodamas atskirą pirštinę, nes ten patekęs smėlis lengvai persikelia ant švaresnių dažų.
Švarų kėbulą apžiūrėjau dienos šviesoje. Ant priekinės dalies radau mažą dažų įbrėžimą, kurį po purvo nuplovimo buvo lengviau pamatyti. Tokios apžiūros nelaikau pagrindu savarankiškai spręsti, ar metalas pažeistas giliai. Jei įbrėžimas atidengęs metalą, didėja rūdžių tikimybė, todėl pasitariu su kėbulo remonto specialistu ir nelaukiu, kol vieta pradės plėstis.
Dar kartą perėjau aplink automobilį ir patikrinau, ar neliko baltų šampūno žymių, vandens lašų po veidrodėliais bei nešvarumų ties numerių laikikliais. Žiemą ir vėlyvą rudenį po plovimo verta nušluostyti ir durelių briaunas, kad likęs vanduo neatšaltų. Tai paprastas žingsnis, bet man jis padeda išvengti nemalonaus netikėtumo, kai durys po nakties sunkiai atsidaro.
Klaidos, kurių pats vengiu
Didžiausia mano klaida anksčiau buvo pradėti trinti, kol ant kėbulo dar likę smėlio. Net minkšta šluostė gali subraižyti dažus, jei po ja velkasi kietos dalelės. Dabar pirmiausia gerai nuskalauju, o tik paskui naudoju pirštinę. Indų ploviklio vietoje automobilinio šampūno taip pat nenaudoju – renkuosi priemonę, skirtą automobilio paviršiams, ir laikausi etiketėje nurodyto skiedimo.
Kita klaida – palikti automobilį išdžiūti savaime, ypač jei vanduo kietas. Ant kėbulo gali likti matomų lašų žymių. Nusausinu švelnia mikropluošto šluoste, bet jos nespaudžiu ir netrinu sausų, purvinų vietų. Jei šluostė prisigeria, pakeičiu ją švaria.
Mano svarbiausia taisyklė: prieš liesdamas kėbulą vandeniu nuplaunu smėlį, o po plovimo atskirai patikrinu durų apačias ir slenksčius. Taip mažiau rizikuoju subraižyti dažus ir nepražiopsau pasislėpusio purvo.
Kiek laiko ir pinigų tam skiriu
Ramus plovimas ir nusausinimas man užtrunka apie 35 minutes. Iš jų maždaug 20 minučių skiriu pačiam kėbului, o likusį laiką – nuskalavimui, durų briaunoms ir apžiūrai. Savitarnos plovyklos kaina priklauso nuo miesto, pasirinktos programos ir to, kiek laiko leidžiu vandens srovei. Jei naudoju savo šampūną ir šluostes, išlaidos dažniausiai apsiriboja plovyklos žetonais ar mokėjimu už pasirinktas minutes.
Mano išvada paprasta: geras plovimas nėra vien blizgus šonas. Kai skiriu kelias papildomas minutes durelių apačioms, slenksčiams ir briaunoms, automobilis lieka švaresnis ir lengviau pastebiu dažų pažeidimus. Dabar po kiekvieno plovimo apžiūriu kėbulą dienos šviesoje ir neskubu išvažiuoti, kol nelieka vandens ties durelėmis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip plauti automobilį, kad nesubraižyčiau dažų?
Prieš naudodamas plovimo pirštinę gausiai nuskalauk smėlį ir purvą. Pirštinę dažnai perplauk, o nukritusią ant žemės išskalauk prieš vėl liesdamas kėbulą.
Ar galima automobilį plauti, kai lauke apie nulį?
Galima, jei vanduo nespėja užšalti ant kėbulo ir gali nusausinti durelių briaunas. Jei temperatūra krenta žemiau nulio arba automobilis plaunamas lauke vėlyvą dieną, saugiau palaukti šiltesnio laiko.
Kuo nuvalyti vabzdžių ar paukščių paliktas dėmes nuo kėbulo?
Pirmiausia sudrėkink dėmę automobilio šampūno tirpalu ir leisk jai suminkštėti, tada švelniai nuplauk minkšta šluoste. Nenaudok sauso gremžimo ar šiurkščios kempinės, nes gali pažeisti dažus.
Kaip dažnai reikia plauti automobilio kėbulą?
Vieno tinkamo intervalo visiems nėra: dažniau plauk, kai ant kėbulo lieka daug purvo, druskos ar paukščių išmatų. Jei automobilis tik lengvai apsinešęs dulkėmis, pakanka jį nuplauti pagal poreikį, nebandant dažnai trinti sausų dažų.
