Kartą padariau duris su šviečiančiu raštu angai tarp prieškambario ir svetainės. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet durys turėjo keletą trūkumų.
Pirma, po to, kai mediena išdžiūvo, ji šiek tiek sulinko (maniau, kad klijuotos medienos „sumuštinis“ to užkirs kelią, bet deja… klydau…).
Be to, jis turėjo tik vieną organinio stiklo sluoksnį. Bėda ta, kad jei stiklas išsitepa, nešvarumai taip pat pradeda švytėti. Tai taip pat taikoma pirštų atspaudams. Kaip bebūtų, ir svečiai, ir mano šeima bando prisiliesti prie stiklinės…
Galiausiai, susidūręs su šiomis problemomis, nusprendžiau pagaminti naujas duris.
Šį kartą nusprendžiau naudoti pigias lentas, kad durys būtų tiesios ir stabilios. Be to, naudojau keturis stiklo sluoksnius – du išoriniai 3 mm storio sluoksniai iš poliruoto stiklo ir du vidiniai 3 mm storio sluoksniai iš organinio stiklo, ant kurių išgraviruotas dizainas. Teko naudoti organinį stiklą, nes jis geriau praleidžia šviesą nei įprastas stiklas.
Tai keturi stiklo lakštai (nebuvo lengva juos parsivežti namo, bet tai jau kita istorija). Beje, jie žali, nes yra padengti apsauginiu plastiku.
Tai pirmasis pigios medienos gabalas, supjaustytas norima forma. Tiesą sakant, nieko įdomaus – vis pjauni ir pjauni… Be to, teko freza išpjauti 2 mm nuo visų lentų: pirkau lentas 22 mm storio, o durelių storis 40 mm. Velniškai daug šurmulio. Be to, reikėjo išpjauti griovelius stiklui. Deja, šio proceso nenufilmavau, bet, kita vertus, nieko įdomaus jame nėra.
Visos lentos jau nupjautos iki reikiamos formos. Be to, viduryje dviejose lentose išpjauti grioveliai. Kaip matote, pigių lentų vidurinis sluoksnis naudoja didesnes drožles. Apie tai plačiau pakalbėsiu vėliau…
Tai yra durų apačia. Kadangi durys gana sunkios, bijojau, kad paprasti medvaržčiai neatlaikys, todėl tarp dviejų medinių lentų sluoksnių išpjoviau nedidelius griovelius ir į juos įklijavau tris M5 veržles ir tarpiklius (A4 nerūdijantis plienas – kad įsitikinčiau). Žemiau yra dviejų 6 mm veržlių ir dviejų srieginių strypų lizdų nuotrauka. Jie tarnauja kaip stiklo atrama. Stiklas paduodamas per durelių apačią (iš viršaus būtų lengviau, bet tai neįmanoma dėl didelio staktos konstrukcinio tvirtumo). Po stiklu yra lenta ir du srieginiai strypai. Tarp jų taip pat yra medžio gabalas, kuris sustiprina struktūrą ir paskirsto svorį.
Iš arti vyrių veržlių ir tarpiklių nuotrauka. Pats vyris ir varžtai jau yra prisukti, kad veržlės priliptų tinkamoje vietoje.
Viskas suklijuojama ir užpildoma užpildu.
Stiklo griovelių kadras iš arti. Teko naudoti užpildą paviršiui išlyginti, nes lentos yra mažiau tankios viduryje. Aš taip pat atsargiai padėjau kraštą naudodamas maršrutizatorių. Tikėjausi, kad užteks dažų užpildyti visus trūkumus ir padaryti medieną lygią… deja, taip nepasisekė. Čia irgi teko naudoti užpildą (vėl be nuotraukų…).
Šviesos diodai! Tiksliau – 120 vnt., 60 mėlynų ir 60 baltų. Jie apšvies stiklą.
Šviesos diodų laikikliai, pagaminti iš 3 mm storio organinio stiklo juostelių, kurių matmenys 1 x 62 cm. Kiekvienam šviesos diodui ir kiekvienam rezistoriui išpjaunu skylę (vienas rezistorius trims šviesos diodams). Be to, teko iškirpti griovelį laidui. Jis bus virš stiklo ir po juo, po vieno organinio stiklo lakšto svoriu.
Švyti!
Iš arti padaryta juostelių su šviesos diodais nuotrauka atrodo kaip meniška nuotrauka. Baltos spalvos atrodo melsvos – pamiršau sureguliuoti fotoaparato baltos spalvos balansą…
Tai pirmasis stiklo sluoksnis, ant kurio išgraviruotas dizainas (jis bus mėlynas).
… Ir antras sluoksnis (jis bus baltas).
Abu sluoksniai sujungti vienas su kitu. Graviravimas yra ant abiejų lapų skirtingose pusėse. Idealiu atveju būtų puiku dizainą išgraviruoti ant abiejų lapų toje pačioje pusėje, tačiau tokiu atveju vaizdas puikiai atrodytų stačiu kampu, bet žiūrint kampu padvigubėtų (dizainai būtų 3 mm atstumu vienas nuo kito).
Todėl tos pusės, kuriose yra išraižytas dizainas, yra viena priešais kitą. Problema ta, kad piešinys vienoje pusėje atrodo šiek tiek aiškesnis nei kitoje. Tiesa, galiausiai viskas pasirodė ne taip baisu, kaip tikėjausi.
Tai labai bloga pirmojo šviesos diodų bandymo nuotrauka. Visi keturi stiklo lakštai dedami vienas ant kito. Nuotraukoje matomas juodas kraštas yra elektros juosta, kuri tarnauja kaip tarpiklis/antspaudas.
Beje, visa ši konstrukcija guli ant kitų durų – ne ant tų, kurias aš keičiau.
Čia galite pamatyti, kaip šviesa pasiskirsto per stiklą. Išorinis stiklas visiškai nepraleidžia šviesos, tačiau organinis stiklas praleidžia dvi skirtingas spalvas. Šviesa sklaidosi daug mažiau nei tikėjausi. Tiesą sakant, mėlyna spalva yra daug „grynesnė“, tiesiog mano fotoaparatas nesugebėjo užfiksuoti grynai mėlyno šviesos diodų švytėjimo.
Tai jau paruoštas „sumuštinis“. Balta plėvelė užtikrina, kad stiklas tvirtai prilips prie medinio durų rėmo.
Deja, iki galo nuvalyti stiklo nepavyko. Jei žiūrite kampu, ant jo matosi nešvarumai. Bet, laimei, tai nėra mirtina.
Paaiškėjo, kad „sumuštinis“ pasirodė net per tankus – turėjau stipriai paspausti stiklą, kad įsprausčiau jį į rėmą (ir įpilti tiek tepalo, kad bet kuris naktinis klubas pavydėtų). Galų gale man pavyko stiklą įstumti į rėmą, bet laikas parodys, ar pavyks jį ištraukti. Tikiuosi, kad niekada nereikės jo išimti.
Piešinio kadras iš arti.
Atkreipkite dėmesį, kad mėlyna ir balta spalvos šiek tiek persidengia viena su kita. Nuotraukoje mėlyna atrodo labai neryškiai, bet realiai atrodo daug geriau. Taip atsitiko todėl, kad balta čia rodoma „dešinėje“ pusėje, o mėlyna – „neteisingoje“.
Komentarų nėra! Būkite pirmas.