Po pasivaikščiojimo šlapiu miško taku į prieškambarį parsinešėme purvinus batus. Anksčiau juos dažniausiai skalaudavau po čiaupu: atrodė, kad vanduo bėga trumpai, o purvas greitai nusiplauna. Vis dėlto spalį tokių plovimų gali būti ne vienas, todėl norėjau patikrinti ne iš akies, o litrais.
Išbandžiau abu būdus su ta pačia purvinų batų pora: vieną kartą ploviau po tekančiu vandeniu, kitą – dubenyje. Šeimos biudžeto požiūriu smalsiausia buvo ne tik tai, kuris būdas naudoja mažiau vandens, bet ir kiek tas skirtumas iš tikrųjų vertas pagal 2026 m. tarifą.
Kaip matavau vandens kiekį
Bandymui pasirinkau vieną porą kasdienių batų su purvu ant padų ir šonų. Prieš abu plovimus stambius lapus bei purvo gumulėlius nuėmiau tuo pačiu senu šepečiu. Taip palyginimas buvo sąžiningesnis: čiaupui neteko „nuplauti“ papildomų lapų, o dubeniui – susitvarkyti su didesniu purvo kiekiu.
Pirmiausia pamatuodavau čiaupo srovę litrine matavimo talpa. Per 10 sekundžių pribėgo maždaug litras, taigi srovė buvo apie 6 litrus per minutę. Tuomet įprastai skalavau padus ir batų kraštus, o šepečiu tryniau tik trumpai užsukusi vandenį. Bendras laikas, kai vanduo iš tiesų bėgo, buvo 2 minutės ir 40 sekundžių. Skaičiavau srovės greitį pagal laiką, o ne palikau vandenį bėgti viso valymo metu.
Antrą porą ploviau dubenyje. Įpyliau 6 litrus vandens, jame sudrėkinau šepetį ir nuvaliau purvą. Tada pakeičiau vandenį ir švariam skalavimui panaudojau dar 2 litrus. Šepečio ir batų paruošimo tvarka buvo tokia pati kaip bandant čiaupą.
Mano patarimas: jei norite palyginti savo sąnaudas, pirmiausia pamatuokite, kiek litrų per minutę iš tiesų išbėga iš čiaupo. Srovė skirtinguose namuose nevienoda, o skaičiuoti pagal vienodą, bet nepatikrintą skaičių lengva suklysti.
Žingsniai, kuriuos pakartojau
-
Nuėmiau nuo abiejų batų porų didžiausius purvo gumulus ir lapus, kad kanalizacijoje neliktų stambių nešvarumų.
-
Vienam plovimui atskirai matavau čiaupo srovę, o kitam į dubenį pyliau vandenį matavimo talpa.
-
Abiem atvejais valiau tuo pačiu šepečiu ir skyriau panašiai laiko, maždaug po penkias minutes.
-
Užrašiau tik batų plovimui sunaudotą vandenį. Į matavimą neįtraukiau rankų plovimo ar grindų nuvalymo po darbo.
Po čiaupu sunaudojau apie 16,5 litro. Dubeniui prireikė 6 litrų pirminiam valymui ir dar 2 litrų skalavimui – iš viso 8 litrai. Skirtumas buvo apie 8,5 litro vienai porai. Dubenyje purvas nuo pado nenusiplovė savaime, todėl teko dažniau perskalauti šepetį, bet vandens vis tiek sunaudojau mažiau.
Kiek kainavo abu būdai
Vandens kaina priklauso nuo savivaldybės ir tiekėjo, o kai kur sąskaitoje atskirai išskiriamas vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas. Kad skaičiavimas būtų aiškus, 2026 m. palyginimui taikiau 3 eurų už kubinį metrą bendrą tarifą su PVM. Tai skaičiavimo tarifas, o ne visai Lietuvai vienoda oficiali kaina. Savo tikslų tarifą reikėtų pasižiūrėti sąskaitoje.
Kubiniame metre yra 1 000 litrų, tad pagal šį tarifą litras kainuoja 0,003 euro. 16,5 litro plovimas po čiaupu kainuotų apie 5 centus, o 8 litrų plovimas dubenyje – apie 2,4 cento. Skirtumas siekia maždaug 2,6 cento vienam plovimui. Skaičiai maži, nes vandens litras kainuoja nedaug, tačiau pats sunaudoto vandens skirtumas – daugiau nei pusė čiaupo būdu sunaudoto kiekio.
Jei tokią porą plauname kartą per savaitę, per metus susidarytų apie 26 plovimai. Mano matuotu kiekiu tai būtų maždaug 221 litru mažiau vandens, arba apie 66 centus pagal pasirinktą tarifą. Jei purvini batai valomi dažniau, sutaupytas kiekis auga, bet vien dėl šio įpročio sąskaita pastebimai nesumažės. Be to, pastovioji mėnesio įmoka dėl kelių sutaupytų litrų nepasikeičia.
Ką verta prisiminti valant batus
Didžiausias skirtumas atsiranda tada, kai čiaupas paliekamas bėgti šepečiu trinant padą. Mano bandyme vandenį trumpam užsukau, todėl čiaupo būdas nebuvo pats švaistūniškiausias. Jei srovė būtų tekėjusi visas penkias valymo minutes, vandens sunaudojimas būtų gerokai didesnis. Kita vertus, dubenį verta rinktis tokio dydžio, kad nereikėtų pripilti keliolikos litrų be reikalo.
Jei batai labai purvini, pirmiausia nukrapštau sausą purvą lauke arba virš lengvai išvalomo padėklo. Taip dubens vanduo ne taip greitai tampa tirštas, o skalaujant nereikia jo keisti kelis kartus. Po plovimo purvą iš dubens išpilu į klozetą ar kriauklę, kur neužkemšama nuotekų anga; stambių žemių į kriauklę nepilu.
Šį kartą dubenį rinkčiausi ir toliau, ypač kai purvas prilipęs tik prie padų. Sutaupymas eurais nedidelis, bet vandens sunaudojimas sumažėjo perpus. Man toks palyginimas padėjo pamatyti tikrą mastą: tai paprastas būdas mažinti sąnaudas, o ne triukas, kuris vienas pakeis mėnesio sąskaitą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek vandens telpa į įprastą dubenį batams plauti?
Tai priklauso nuo dubens dydžio, bet nedideliam plovimui dažnai užtenka 5–8 litrų. Patogiausia vandenį pilti matavimo talpa, o ne spėti pagal dubens kraštą.
Ar batų plovimui tinka panaudoti vandenį nuo daržovių skalavimo?
Jei jame nėra riebalų, valiklių ar maisto likučių, tokį vandenį galima panaudoti pirminiam batų valymui. Švariam skalavimui rinkčiausi šviežią vandenį.
Kaip pagal savo sąskaitą apskaičiuoti vandens plovimo kainą?
Sudėkite sąskaitoje nurodytą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą už kubinį metrą, jei jos pateiktos atskirai. Sunaudotus litrus padalykite iš 1 000 ir padauginkite iš bendro tarifo.
Ar įmanoma tiksliai pamatuoti vandenį, kai plaunu po čiaupu?
Taip: pripilkite litrinę talpą per 10 sekundžių ir padauginkite gautą litrų skaičių iš šešių – taip apytikriai sužinosite srautą litrais per minutę. Tada srautą padauginkite iš laiko, kai čiaupas buvo atsuktas.
