Per pirmąjį spalio šaltį viename mūsų kambaryje termostatinį vožtuvą pasukau viena padala žemyn. Nenorėjau iškart keisti viso buto šildymo režimo: man buvo įdomu, ar nedidelis pakeitimas apskritai atsispindės šilumos apskaitos rodmenyse, ir ar kambaryje liks patogu būti.
Bandymą dariau savaitę, prieš tai septynias dienas užsirašiusi rodmenis su įprastu nustatymu. Skaičiavimui naudoju pavyzdinį galutinį 2026 m. šilumos tarifą – 0,081 €/kWh. Tai nėra visos Lietuvos tarifas: tikrąjį dydį reikia pasiimti iš savo tiekėjo sąskaitos, nes kainos skiriasi pagal miestą ir laikotarpį.
Kaip paruošiau palyginimą
Vienos padalos žingsnis nėra tas pats, kas tiksliai vienu laipsniu sumažinta temperatūra. Termostato skaičiai ar žymos yra orientaciniai: rezultatą veikia vožtuvo modelis, radiatoriaus vieta, šilumos pritekėjimas iš kitų kambarių ir net atitrauktos užuolaidos. Todėl kambario temperatūrą matavau atskirai, o ant vožtuvo pasižymėjau pradinę padėtį.
Šilumos skaitiklio rodmenis tikrinau kasdien tuo pačiu metu. Termometrą laikiau maždaug stalo aukštyje, toliau nuo radiatoriaus, lango ir tiesioginės saulės. Kitų kambarių termostatų nenustačiau iš naujo, o langą vėdinimui atidarydavau trumpai, panašiu metu. Taip sumažinau, bet visiškai nepanaikinau, kitų veiksnių įtakos.
- Septynias dienas užrašiau buto šildymo skaitiklio rodmenį pradžioje ir pabaigoje, taip pat kambario temperatūrą ryte ir vakare.
- Kito laikotarpio pradžioje vožtuvą nuleidau viena padala ir pažymėjau nustatymą, kad netyčia jo nepakeisčiau.
- Po septynių dienų užrašiau tuos pačius du rodmenis ir iš temperatūros matavimų apskaičiavau savaitės vidurkį.
- Šilumos kiekį kilovatvalandėmis padauginau iš sąskaitoje nurodyto kintamo šilumos tarifo.
Ką parodė savaitės rodmenys
Mano palyginimo pavyzdyje įprasto nustatymo savaitę skaitiklis užfiksavo 210 kWh, o savaitę su viena padala žemesniu vožtuvo nustatymu – 192 kWh. Skirtumas buvo 18 kWh, arba maždaug 8,6 proc. mažiau už pirmos savaitės kiekį. Kambario vidutinė temperatūra tuo metu pasikeitė nuo 20,2 iki 19,5 °C.
Pagal pavyzdyje pasirinktą 0,081 €/kWh galutinį tarifą skaičiavimas toks: 18 kWh × 0,081 € = 1,458 €, arba apie 1,46 € per savaitę. Jei panašus skirtumas išsilaikytų keturias savaites, tai būtų apie 5,83 €, bet aš šio skaičiaus nelaikyčiau pažadu visam mėnesiui. Oras, saulė, vėdinimas ir kitų buto patalpų šildymas keičiasi, todėl keičiasi ir sąnaudos.
Mano atveju temperatūra buvo maždaug 0,7 °C žemesnė. Kambaryje sėdint buvo kiek vėsiau, tad nedaryčiau išvados, kad tą pačią temperatūrą pavyko išlaikyti pigiau. Bandymas parodė kompromisą: rodmenys sumažėjo, bet ir šiluminis komfortas pasikeitė. Jei tikslas yra sutaupyti neaukojant patogumo, verta patikrinti kelias dienas ir, jei reikia, grąžinti ankstesnį nustatymą.
Ką daryti, jei turiu tik radiatorių daliklius
Daugelyje daugiabučių prie radiatorių esantys elektroniniai dalikliai nerodo tiesioginių kilovatvalandžių. Jie fiksuoja santykinius vienetus, pagal kuriuos namo apskaitos sistema paskirsto bendras išlaidas. Tokiu atveju vien daliklio rodmenų skirtumo negalima sąžiningai padauginti iš €/kWh tarifo ir pavadinti tiksliu sutaupymu.
Su dalikliais vis tiek galiu atlikti naudingą palyginimą: užsirašyti pradinius ir galutinius vienetus, stebėti temperatūrą ir vėliau pasižiūrėti, kaip tai atsispindi paskirstymo ataskaitoje. Tiksliam eurų skaičiui reikia žinoti namo apskaitos metodą ir konkrečiam radiatoriui taikomus koeficientus. Jei rodmenys pateikiami tik kas mėnesį, savaitės eksperimentas gali būti per trumpas aiškiai išvadai.
Mano patarimas: naudokite tą patį matavimo laiką ir tikrą skaitiklio vienetą. Jei turite tik daliklio taškus, eurais vadinkite tik sąmatą, o ne tiksliai apskaičiuotą sutaupymą. Tarifą imkite iš savo 2026 m. sąskaitos, ne iš bendro pavyzdžio.
Ką įtraukti į sąskaitos skaičiavimą
Skaičiuodama imu tik šildymo energijos kintamąją dalį. Jei sąskaitoje pateikta šilumos kaina už MWh, pirmiausia ją perskaičiuoju į kWh: 1 MWh yra 1 000 kWh. Taip pat patikrinu, ar nurodyta kaina jau su PVM, kad jo nepridėčiau antrą kartą. Jei sąskaitoje yra pastovių mokesčių ar kitų paslaugų, jų trumpalaikis sumažėjęs radiatoriaus suvartojimas nekeičia.
Savaitės palyginimui svarbus ir lauko oras. Jei viena savaitė buvo gerokai šiltesnė, mažesnis skaitiklio pokytis nebūtinai atsirado vien dėl mano nustatymo. Todėl užsirašau bent dienos vidutinę lauko temperatūrą arba palyginu panašaus oro laikotarpius, o galutinį eurų skirtumą laikau apytiksliu. Aš užtrukau kelias minutes per dieną rodmenims ir temperatūrai užrašyti, tačiau pati patikima išvada reikalauja ne vienos skaičiuoklės eilutės.
Po šio bandymo palikau žemesnį nustatymą tik tada, kai kambaryje man buvo patogu. Vienos savaitės rodmenys leido pamatyti galimą skirtumą, bet neįrodė, kad visą šildymo sezoną sutaupysiu tokią pačią sumą. Kitą kartą palyginimą darysiu ilgesnį ir panašesnio lauko oro laikotarpiais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laipsnių reiškia viena termostato padala?
Vienoda reikšmė visiems vožtuvams netaikoma, nes žymos ir reguliavimas priklauso nuo modelio bei kambario sąlygų. Temperatūrą patikimiau stebėti atskiru termometru, pastatytu atokiau nuo radiatoriaus.
Ar termostatinį vožtuvą galima visiškai užsukti, kai išeinu iš namų?
Trumpam išvykstant paprastai praktiškiau sumažinti nustatymą, o ne nuolat visiškai uždaryti radiatorių. Jei nežinote, kaip veikia jūsų pastato šildymo sistema arba patalpa linkusi labai atšalti, pasitarkite su namo administratoriumi.
Kaip iš radiatoriaus daliklio rodmenų apskaičiuoti sutaupytus eurus?
Vien daliklio vienetų paprastai nepakanka, nes jie nėra tiesioginės kWh. Reikia pastato apskaitos tvarkos, radiatoriaus koeficientų ir paskirstymo ataskaitos, todėl savarankiškai apskaičiuota suma be šių duomenų būtų tik apytikslė.
Ar šilumos tarifas sąskaitoje nurodomas už kWh ar už MWh?
Priklauso nuo tiekėjo pateikiamos sąskaitos formos: tarifą galite matyti už kWh arba už MWh. Perskaičiuojant atminkite, kad 1 MWh sudaro 1 000 kWh, ir patikrinkite, ar kaina jau nurodyta su PVM.
